Endokrininę sistemą ardančių medžiagų alternatyvos yra tokios pat pavojingos kaip pirmtakės

Mokslininkai įspėja, kad endokrininę sistemą ardančių medžiagų „saugios” alternatyvos maiste ir drabužiuose gali būti tokios pat pavojingos ir netgi sukelti persileidimą.

Fluorintų medžiagų galima rasti kiekviename mūsų kasdienybės žingsnyje, nuo maisto kurį valgome iki pakuotės, kurioje tas maistas supakuotas. Šios cheminės medžiagos yra labai populiarios maisto pramonėje, tačiau jos taip pat linkusios kauptis mūsų organizmuose.

Praėjusią savaitę, buvo paskelbta studija, kuri įrodė, kad kai kurios plačiai naudojamos fluorintos medžiagos yra susijusios su padidėjusia persileidimo rizika. Šią išvadą galima daryti po daugelio metų stebėjimų, kurie įrodė, kad fluorintos medžiagos, tokios kaip pavyzdžiui, PFOA ir kiti junginiai esantys tefloninėje dangoje ir pergamentiniame popieriuje – gali būti kenksmingos. Atradus šią sąsają „senosios” fluorintos medžiagos dažnai buvo pakeičiamos naujomis. Tačiau deklaracijoje, kurią pasirašė daugiau nei 200 mokslininkų, perspėjama, kad naujosios alternatyvos gali būti tokios pat pavojingos, kaip ir senieji fluorinti junginiai.

„Problema yra ta, kad kai pakanka tyrimų įrodyti, kad konkreti cheminė medžiaga yra žalinga, mes ją pakeičiame alternatyvia fluorinta medžiaga. Tačiau naujos medžiagos gali būti tokios pat žalingos, kaip ir senosios. Kartais netgi ir pavojingesnės” – teigia Ksenija Trier, Nacionalinio maisto instituto prie Danijos technikos universiteto Kopenhagoje mokslininkė dirbanti su fluorintomis medžiagomis. Ji yra viena iš mokslininkų, kuri pasirašė „Madrido deklaraciją”, kurioje politikai ir pramonė yra raginami nustoti naudoti fluorintas medžiagas.

Pasak mokslininkų, pramonė šias medžiagas pristatė, kaip alternatyvas PFOA ir PFOS, tačiau po daugybės tyrimų yra įrodytas jų žalingas poveikis sveikatai.

„Seniosios medžiagos (PFOA ir PFOS) palaipsniui buvo panaikintos ir pakeistos kitomis perfluorintomis medžiagomis, nes daug mokslinių tyrimų įrodė, kad jos gali būti pavojingos. Tačiau mūsų tyrime mes negalėjome rasti jokio ryšio tarp šių „senų” medžiagų ir persileidimo rizikos “, sako profesorė Tina Kold Jenseniš Pietų Danijos universiteto aplinkos medicinos katedros.

„Tačiau mūsų atlikti tyrimai parodė, kad yra stiprus ryšys tarp persileidimo rizikos ir PFNA bei PFDA koncentracijos moterų kraujyje”, sako ji. Persileidimo rizika buvo 16 kartų didesnė tarp moterų, kurių kraujyje buvo didelė fluorintų medžiagų (PFNA ir PFDA) koncentracija. Tai pirmas kartas, kai šis ryšys buvo įrodytas.

Laikotarpyje tarp 1996 ir 2010 metų, PFNA ir PFDA koncentracija žmonių organizmuose padidėjo. Pasak Trier, tai rodo, kad pramonė tiesiog pakeitė stirpiai kritikuotą PFOA mažiau žinoma PFNA ir kitomis fluorintomis medžiagomis, kurios aplinkoje skyla į PFNA ir PFDA.

Profesorė Eva Cecilie Bonefeld-Jørgensen iš Orhuso universitete taip pat analizuoja PFNA ir PFDA junginius. Atlikdama tyrimus su žmogaus ląstelėmis, ji rado aiškių įrodymų, kad šios dvi perfluorintos medžiagos turi endokrininę sistemą ardančių savybių – gali sutrikdyti bet kokią hormonų kontroliuojamą funkciją.

„Naujoji studija, tik įrodo, kad šios medžiagos potencialiai yra endokrininę sistemą pažeidžiančios, ir tai gali turėti įtakos žmonių reprodukcijai. Svarbu tai pripažinti, nes šios medžiagos yra naudojamos visur ir jų yra labai sunku išvengti”, sako Bonefeld-Jørgensen. Ji mano, kad valdžios institucijos turėtų visiškai uždrausti perfluorintas medžiagas.

„Palankiausia mūsų sveikatai neabejotinai būtų visiškas perfluorintų medžiagų pašalinimas. Kiekvieną kartą, kai perfluorintas junginys yra pakeičiamas nauja alternatyva, mes dažnai tiesiog pakeičiam vieną problemą kita. Tačiau pramonei tikrai patinka šie junginiai, jie turi puikių savybių. Šios medžiagos suteikia atsparumą purvui ir vandeniui, todėl jos yra priimtinos mums, kaip vartotojams”, sako Bonefeld-Jørgensen.

Visos fluorintos medžiagos yra patvarios (t.y. ilgai nesuyrančios) ir linkusios kauptis žmogaus organizme ir aplinkoje. Kai šios medžiagos patenka į aplinką ar geriamąjį vandenį yra labai sunku, brangu ir sudėtinga jas pašalinti. Fluorintos medžiagos yra plačiai naudojamos tiek maisto pakuotėse, tiek drabužių gamyboje, tad jų išvengti yra sudėtinga. Vienas iš būdu yra rinkits ekologiškais ženklais, kaip  „Šiaurės šalių gulbė”  pažymėtas prekės, kur šių medžiagų nebus, taip pat reiktų vengti karšto maisšo pakavimo, tokio kaip greito maisto (mėsainių pakuotėje yra fluorintų medžiagų, taip pat kaip picos dėžutėse).

 Parengta pagal:

http://sciencenordic.com/endocrine-disrupters-food-and-clothing-replaced-equally-dangerous-chemicals