Ar tikrai reikia daugybės buitinės chemijos priemonių?

Naudojant keletą skirtingų buitinės chemijos priemonių vienu metu, cheminių medžiagų koncentracija mūsų namų ore gali būti net kelis kartus didesnė nei užterštame miesto ore.


Naudingi patarimai

  • Skaitykite etiketę – gamintojai privalo nurodyti, jei buitinės chemijos sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų dideliais kiekiais. Jei pats produktas klasifikuojamas kaip pavojingas – etiketėje rasite ir pavojingumo ženklelį. Venkite buitinės chemijos, pažymėtos šiais pavojingumo simboliais:

1. Toksiška
2. Pavojinga, dirginanti
3. Ėsdinanti
4. Pavojinga vandens aplinkai

  • Rinkitės bekvapes priemones. Sudėtyje esantys kvapai, jei jie nėra natūralios prigimties, dažnai yra pavojingos cheminės medžiagos. Jie neatlieka valymo funkcijos, o dedami tam, kad užmaskuotų blogus kvapus. Siūlome vengti oro gaiviklių, ypač vaikų kambaryje.
    Vengtinos ir šios alergizuojančios kvapiosios medžiagos: isothiazolinone, amyl cinnamal, hexyl cinnamaldehyde, linalool, benzyl alcohol, coumarin, benzyl benzoate, geraniol, eugenol, lilial, methylheptincarbonat, citronellol, limonene, citral ir geraniol.
  • Venkite dezinfekantų ir gaminių su antibakterinėmis savybėmis. Įprastų valiklių pakanka pašalinti pavojingas bakterijas. Dezinfekantai yra reikalingi tik ligoninėse, o namuose rekomenduojami naudoti tik žmonėms, kurių imuninė sistema pažeista. Tokių priemonių sudėtyje gali būti kancerogeninių, kvėpavimo problemas sukeliančių toksinių medžiagų – formaldehido bei chloro, kuris dirgina plaučius. Valikliai su antibakterinėmis medžiagomis gali sunaikinti ir naudingas bakterijas bei prisidėti prie antibiotikams atsparių bakterijų vystymosi.
  • Kritiškai vertinkite gamintojų teiginius, kad gaminys yra ekologiškas ar natūralus. Patikimiausias tas ženklinimas, kurį atlieka nepriklausomos organizacijos. Lietuvoje dažniausiai galima rasti buitinės chemijos, kurių sudėtyje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų, paženklintų Europos Sąjungos ekoženklu (ES gėlė), Šiaurės šalių gulbe, vokiečių Mėlynuoju angelu, prancūzų ECOCERT ar italų ICEA.
        ecolabel-90x90swan-90x90      blue_angel_logo-90x90     ecocert-90x90    icea-90x90
  • Kasdieniam valymui išmėginkite tokias natūralias priemones kaip sodą, actą, citrinos sultis, druską.
  • 100 % nekenksmingų aplinkai valymo priemonių nebūna. Naudokite šias priemones taupiai, tinkamai dozuokite, ypač koncentruotus valiklius.

Atmintinė vartotojui

buitine-chemija-pavojai-atmintine

Atsisiųsti


Filmukai


Infograma

infograma-svaru-maza-dalisVaizdžiai apie pavojingas chemes medžiagas, naudojamas buitinėjė chemijoje:

  • Kas slepiasi po tavo kriaukle, kai valiklius renkiesi dėl putojimo ir kvapo?
  • Kokias alternatyvas rinktis?

 

Atsisiųsti


Kodėl tai svarbu?

Buitinės chemijos sudėtyje dažniausiai būna ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų – ėsdinančių, alergizuojančių, dirginančių odą ir kvėpavimo sistemą. Ūmaus apsinuodijimo atvejai dažniausiai nutinka vaikams iki 6 metų, kai jie netyčia praryja ar išpila įvairius valiklius.

Paprastai poveikio tyrimai atliekami su viena chemine medžiaga, tačiau kasdien susiduriame su daugybe jų. Tokių medžiagų randama ir namų ore, ir dulkėse, ir žmonių organizmuose. Daugėja mokslininkų, kurie yra sunerimę dėl buitinės chemijos priemonių sudėtyje esančių cheminių medžiagų „kokteilio“ namų aplinkoje bei galimo jo ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai.

Renkantis buitinę chemiją, kurios sudėtyje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų, galima sumažinti neigiamo poveikio sveikatai riziką. Daugumą namuose naudojamų agresyvių valymo priemonių dažnai galima pakeisti mažiau toksiškomis ir nebrangiomis priemonėmis – soda, actu, druska, citrinos sultimis, augaliniais aliejais, muilu, boraksu bei įvairių gamintojų siūlomais mažiau pavojingais valikliais.


Poveikis sveikatai ir aplinkai

Lentelėje nurodytos kai kurios įprastos buitinės chemijos priemonių grupės ir pažymėtos jose aptinkamos pavojingos cheminės medžiagos. Greta pažymėta šių medžiagų paskirtis gaminyje bei galimas neigiamas poveikis sveikatai ir aplinkai.

Pavojinga
cheminė
medžiaga 
Universalus valiklis Skalbimo priemonės Indų ploviklis Vonios ir tualeto valiklis Grindų, baldų valiklis Oro gaiviklis
Formaldehidas ir medžiagos, kurių gamybos metu susidaręs formaldehidas lieka kaip priemaiša produkte (pvz., benzylhemiformal, 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol, 5-bromo-5-nitro-1,3-dioxane, diazolidinyl urea, Imidazolidinyl urea, Quaternium-15, DMDM Hydantoin)/ Dezinfekantai, konservantai/ Dirgina gleivinę ir odą, jautrina, įkvėpus gali veikti kaip kancerogenas. X X X X
Triclosan/ Dezinfekantas,
konservantas/ Sukelia alergiją ir bakterijų atsparumą, gali pažeisti endokorininę sistemą, labai toksiškas vandens organizmams.
 X  X  X
1,2-dichlorobenzene/ Tirpiklis/ Labai toksiškas vandens organizmams bei gali sukelti ilgalaikius neigiamus vandens ekosistemų pakitimus, dirginantis. X  X X
2-methoxyethanol, 2-ethoxyethanol,  2-ethoxyethyl acetate/ Tirpiklis/ Mažina vaisingumą, kenksmingas vaisiui, įkvėpus, prarijus ir susilietus su oda. X X X
Ftalatai (Phthalates 
(DEHP, Bis (2-ethylhexylphthalat))/ Kvapai (fragrance, parfum)/ Trikdo vystymąsi ir endokrininę sistemą, mažina vaisingumą.  X
Muskuso junginiai (nitromusks, polycyclic musks)/ Kvapai (fragrance, parfum)/ Alergizuoja, dirgina odą, kaupiasi aplinkoje, organizme ir motinos piene, kai kurie junginiai gali trikdyti endokrininę sistemą. X X X X
Octamethylcyclotetrasiloxane/Paviršiaus aktyvios medžiagos/ Trikdo endokrininę sistemą bei kenkia vaisingumui.  X  X  X
Oktilfenoliai (ir jų etoksilatai)/ Paviršiaus aktyvios medžiagos/ Trikdo endokrininę sistemą, patvarios, kaupiasi aplinkoje.  X  X  X X

* Žr. nuorodas į Europos cheminių medžiagų agentūros, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jugtinių tautų informaciją puslapio viršuje.