Terminu „pavojingos cheminės medžiagos“ apibūdinamos dirbtinės medžiagos, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kai kurios medžiagos gali turėti ūminį poveikį, t.y. būti toksiškos (nuodingos), sukelti alergiją ar dirginti odą. Kitų neigiamas poveikis gali pasireikšti per ilgą laiką – jos gali sukelti ar paskatinti vėžinius susirgimus, vaisingumo problemas ar pažeisti imuninę sistemą.

Kampanijos „Pagalvok, kaip perki“ metu ypatingą dėmesį teikėme didelį susirūpinimą keliančioms medžiagoms, nes jos gali pakenkti tiek sveikatai, tiek aplinkai. Šios medžiagos sunkiai skyla gamtoje ir gali atsidurti mūsų maiste. Pavyzdžiui, degumą mažinančios medžiagos (polibrominti junginiai), medžiagos naudojamos nepridegantiems indams (perfluororganiniai junginiai),  kosmetikoje naudojami konservantai (parabenai), ir kitos, panašiu neigiamu poveikiu pasižyminčios medžiagos.

Medžiagų, į kurias orientuota kampanija „Pagalvok, kai perki“, sąrašas

Teisės aktai, reglamentuojantys šių medžiagų naudojimą

Ar galima išvengti neigiamo šių medžiagų poveikio?

Kodėl šios medžiagos yra laikomos pavojingomis?

Pavojingos cheminės medžiagos pasižymi šiomis savybėmis: • Yra patvarios: aplinkoje išlieka nesuskilusios ilga laiką – priklausomai nuo medžiagos, tai gali būti mėnesiai, metai, šimtmečiai. Tai reiškia, kad jų koncentracija aplinkoje laikui bėgant didėja; • Kaupiasi gyvuosiuose organizmuose: dažniausiai riebaliniame audinyje ir kraujyje, perduodamos kitiems organizmams per mitybos grandinę, pvz., žmogui valgant žuvį, kuri plaukiojo šiomis pavojingomis medžiagomis užterštame vandenyje; • Yra toksiškos: pažeidžia organizmų gyvybines funkcijas, sukeldamos mirtinas ligas, vėžinius susirgimus; • Yra kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai: susijusios išimtinai su vėžiniais susirgimais, apsigimimais ir vaisingumo sutrikimais; • Ardo endokrininę sistemą: sukelia lytinės sistemos ligas, imuninės sistemos pakitimus, nutukimą, vėžinius susirgimus bei kitus žmogaus organizmo pakitimus. Kai kurioms iš pavojingų cheminių medžiagų priskiriama viena iš išvardintųjų savybių, kitoms – kelios ar net visas išvardintųjų neigiamų savybių rinkinys.

Iš kur pavojingos cheminės medžiagos atsiranda?

Šios medžiagos iš įvairių gamtoje aptinkamų komponentų (dažniausiai tai būna naftos produktai) sintetinamos laboratorijoje. Vėliau gamybos procese jos naudojamos kaip priedai, suteikiantys gaminiams pageidaujamų savybių. Pavyzdžiui, ftalatai plastikams suteikia minkštumo, kosmetikoje ir kvepaluose išryškina kvapą ir padeda jam išsilaikyti ilgesnį laiką, leidžia lengviau paskirstyti dažus ant dažomo paviršiaus ir pan. Įsigydami įvairius gaminius, kartu parsinešame šias medžiagas į namus, kurios gaminio naudojimo metu išsiskiria ir patenka į aplinką.

Ar verta nerimauti, jei tokios medžiagos naudojamos kaip priedai, labai mažais kiekiais?

Neretai šių medžiagų savybės yra tokios stiprios, kad net labai maži kiekiai gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Be to, neigiamas poveikis gali būti individualus ir todėl sunkiai prognozuojamas (t.y. tas pats kiekis vienam žmogui gali būti nekenksmingas, kitam – sukelti alergiją, o trečiam – vėžį). Be to, retai susimąstoma, kad augant vartojimo poreikiams, bendras su įvairiais produktais į mūsų organizmą patenkantis pavojingų medžiagų kiekis vis didėja. Kita problema yra ta, kad bendro šių pavojingų medžiagų, kurios aptinkamos namų dulkėse ir daugelyje mus supančių daiktų, mišinio poveikio dėl medžiagų įvairovės net neįmanoma nuspėti (vadinamas „kokteilio efektas”).

Kaip pavojingos cheminės medžiagos patenka į žmogaus organizmą?

Yra trys pagrindiniai būdai, kaip pavojingos cheminės medžiagos gali patekti į žmogaus organizmą: • Per odą – tepantis kremais, purškiantis kvepalus ar tiesiog liečiant daiktus, kuriuose šių medžiagų yra; • Kvėpuojant oru, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų; • Per virškinamąjį traktą valgant užterštą maistą, taip pat atsitiktinai prarijus.

Kaip pavojingos cheminės medžiagos patenka į aplinką?

Pavojingos cheminės medžiagos į aplinką gali patekti iš kasdienio vartojimo prekių, pavyzdžiui, jeigu jų yra šampūne, tai su nuotekomis patenka į nuotekų sistemą. Taip pat, gaminiams dėvintis, cheminės medžiagos gali pasklisti patalpose ir nusėsti dulkėse, patekti į buitines nuotekas. Jei pramonės įmonių gamybos procesas yra atviras ir nesiimama tinkamų apsauginių priemonių, pavojingos medžiagos gali patekti į orą, vandenį ar dirvožemį. Tiek buitinės, tiek gamybos procesų nuotekos patenka į valymo įrenginius. Juose pašalinama dauguma pavojingų cheminių medžiagų, tačiau likę maži kiekiai vis tiek patenka į upes ar ežerus. Kai kuriais atvejais nuotekos į vandens telkinius patenka ir tiesiogiai.

Kas žinoma apie šių medžiagų poveikį sveikatai?

Daugėja mokslinių tyrimų, kurie rodo, jog plataus vartojimo prekėse esančios pavojingos medžiagos, aptinkamos ir žmogaus organizme (kraujyje, šlapime), turi neigiamą poveikį sveikatai. Dažnai šios medžiagos siejamos su dažnėjančiomis alergijomis, odos dirginimu, kvėpavimo takų ligomis, imuninės sistemos ligomis, vėžiniais susirgimais, kūdikių apsigimimais, hormonų veiklos trikdymu ir pan. Poveikis sveikatai pasireiškia, kai viršijamas saugus medžiagos kiekis. Tai gali būti, kai žmogų paveikia didelis kiekis per trumpą laikotarpį arba organizmas veikiamas mažais kiekiais ilgą laiką. Pirmuoju atveju tai vadinama apsinuodijimu ir mes jį pajaučiame iš karto, o antruoju – galime tol nejausti poveikio, kol nesusergame. Kadangi yra dar daug neaiškumų apie cheminių medžiagų „kokteilio efektą”, endokrininės sistemos trikdymą, mažų koncentracijų ilgalaikį poveikį, bet kokios pastangos mažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį savo aplinkoje gali prisidėti prie geresnės sveikatos. Tai sunkiai pastebima tiesiogiai.

Kodėl pavojingos medžiagos kelia didesnę grėsmę vaikų organizmui?

Vaikai yra daug jautresni pavojingam šių medžiagų poveikiui dėl šių priežasčių: • Vaikų odos ploto ir masės santykis yra didesnis nei suaugusio žmogaus, todėl į organizmą per odą patenka daugiau medžiagų; • Vaikų oda daug plonesnė ir todėl apsauginė organizmo funkcija nėra visai atliekama; • Vaikų kvėpavimo sistema nėra pakankamai išsivysčiusi, be to, jie linkę kvėpuoti per burną; mažesnius kvėpavimo takus teršalai užkemša greičiau. Vaikai tankiau kvėpuoja, tad įkvepia didesnį teršalų kiekį; • Vaikų ir paauglių organizme medžiagų apykaita vyksta sparčiau; • Vaikų imuninė ir nervų sistema dar tik vystosi, todėl jiems pavojingi net maži medžiagų kiekiai, galintys turėti ilgalaikį neigiamą poveikį. Dėl šios priežasties alerginių bei vėžinių susirgimų tarp vaikų dažnėja. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pavojingos cheminės medžiagos uždraustos gaminiuose, skirtuose kūdikiams, tačiau juos vis tiek veikia per baldus, statybines medžiagas ir kt. • Vaikai yra ypač neatsparūs endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikiui, kadangi vaikų hormoninė sistema dar tik vystosi ir galimas negrįžtamas neigiamas tokių medžiagų poveikis organizmui yra didesnis.

Koks šių medžiagų poveikis aplinkai?

Kadangi šios cheminės medžiagos nėra natūralios, patekusios į aplinką, jos tampa teršalais. Daugiausia nerimo kelia tai, kad kai kurios jų neigiamai veikia ekosistemas. Tai gali būti susiję su tam tikrų organizmų populiacijos stabilumu, pavyzdžiui, kai kurios medžiagos lemia žuvų lyčių pasikeitimus, dėl to didėja vyriškos lyties žuvų ir populiacijos vaisingumas mažėja.

Ar pavojingos cheminės medžiagos nėra uždraustos?

Daugelis šių medžiagų leidžia atpiginti gaminius, suteikia patrauklių savybių, todėl gamintojai vengia atsisakyti jas naudoti. Pasaulyje bendro cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo teisinio reguliavimo nėra. Nors kai kurios yra uždraustos Europos Sąjungoje, jos patenka į rinką dėl ribotos importuojamų gaminių kontrolės ir laboratorinės patikros. Todėl labai svarbus vartotojų vaidmuo – teirautis pardavėjų apie gaminius, kurių sudėtyje nėra pavojingų cheminių medžiagų. Uždraustų medžiagų kontrolę Europos Sąjungoje vykdo už rinkos priežiūrą atsakingos institucijos. Lietuvoje šią kontrolę vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Jos tinklapyje galite rasti informaciją apie rinkoje aptiktus nesaugius gaminius. Europos Komisijos specialiame el. puslapyje ES valstybės narės pateikia informaciją apie savo šalyse rastus nesaugius gaminius.