Lietuviai labiausiai Europoje nerimauja dėl pavojingų medžiagų gaminiuose

Remiantis neseniai atlikto Eurobarometro tyrimo „Europiečių požiūris į aplinką” duomenimis, daugiau nei 60% lietuvių (aukščiausias rodiklis Europoje) ir beveik pusė Latvijos ir Estijos gyventojų yra susirūpinę dėl gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų poveikio jų sveikatai. Palyginus su trimis Baltijos valstybėmis, Europos vidurkis yra žemesnis – tik apie 40%.

Susidomėjimas auga

Pavojingų medžiagų naudojimas gaminiuose yra antra labiausiai Baltijos šalių gyventojus neraminanti aplinkosauginė problema, iškart po vandens ir oro užterštumo bei nuolant didėjančio atliekų kiekio.

Per pastaruosius trejus metus susidomėjimas šia tema Baltijos valstybėse ženkliai padidėjo. Didžiausias susirūpinimas fiksuotas Estijoje – nuo 35% 2011 m. iki 48% šiemet. Nuo jos nežymiai atsilieka Lietuva – nuo 51% iki 63%. Latvijoje susirūpinimas išaugo 9 % – nuo 44% iki 53%.

Neatpažįsta ekoženklų

Nors tyrimas rodo, jog Baltijos šalių piliečiai yra pasirengę mokėti šiek tiek daugiau už gamtai draugiškus produktus (tokį pasirinkimą išreiškė beveik du trečdaliai šių valstybių gyventojų), tačiau jie nėra įsitikinę, jog pirkdami ekoženklais pažymėtą podukciją prisideda prie aplinkos tausojimo. Vos 33% latvių, 27% lietuvių ir 23% estų mano, jog tai yra vienas iš būdų saugoti gamtą. Svarbu pastebėti, jog tai vis vien aukštesni rodikliai nei Europos Sąjungos vidurkis (22%).

Suvokimas nevirsta realiu veiksmu

Visgi, vienu svarbiu (gal net svarbiausiu) rodikliu Lietuva ir Latvija atsilieka nuo Europos. Pagal Eurobarometrą, tik 15% lietuvių ir 19% latvių praėjusį mėnesį įsigijo ekoženklu pažymėtą gaminį – t.y. savo deklaruojamą apsisprendimą įgyvendino realiai. Tuo tarpu žaliai praėjusį mėnesį apsipirkinėjo beveik kas penktas europietis (21%). Iš Baltijos šalių, tik Estija pasiekė panašų lygį. Nepaisant to, vertėtų pasidžiaugti, jog, žmonių, perkančių eko gaminius, Baltijos valstybėse kasmet daugėja.

Pažadas gali virsti realiu veiksmu

Baltijos aplinkos forumas, nuo 2011 m. įgyvendindamas visuomenės informavimo kampaniją apie kenksmingas medžiagas „Pagalvok, kai perki”, teigia taip pat pastebintis vis didesnį piliečių aktyvumą. Organizacija yra netgi parengusi priemonę, skatinančią suinteresuotumą paversti realiu veiksmu. „Gauname įvairiausių užklausų dėl pavojingų cheminių medžiagų kasdieniuose gaminiuose. Susidomėjimas yra pirmas žingsnis. Jis jau įvyko. Dabar mes raginame žengti ir antrąjį – pasižadėti sau ir savo artimiesiems rinktis sveikesnius produktus. Tokia deklaracija veda į realų veiksmą, pokytį. Gal po kelerių metų džiaugsimės ne tik didžiuliu susidomėjimu, bet ir pakilusiu pirkėjų sąmoningumu,” – teigia Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė.