Lietuvių gyvenamoji aplinka užteršta cheminėmis medžiagomis

Mus kasdien supa šimtai skirtingų žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, iš kurių dalis turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir jį supančiai aplinkai. Baltijos aplinkos forumo kartu su partneriais Baltijos jūros regione (Lietuvoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) atlikti tyrimai rodo, jog įvairios pavojingos cheminės medžiagos randamos rajonų nuotekų vandenyje, įskaitant ir nuotekas iš gyvenamųjų rajonų. Tai reiškia, kad kasdieniame gyvenime patiriame pavojingų medžiagų poveikį iš įvairių šaltinių, esančių mūsų gyvenamojoje aplinkoje.

Atlikti tyrimai dviejose savivaldybėse

Baltijos aplinkos forumas kartu su partneriais iš įvairių šalių įgyvendina projektą „NonHazCity“. Šio projekto metu buvo atlikti cheminių medžiagų tyrimai dviejose Lietuvos savivaldybėse – Kauno bei Šilalės rajonuose. Nuotekų ir nuotekų dumblo mėginiai imti įvairiose rajono vietose, nustačius potencialius taršos šaltinius.

Mėginių tyrimai atskleidė, kokių medžiagų gali būti miestų aplinkoje ir įmonių nuotekose. Tarp paplitusių medžiagų: bisfenolis A, ftalatai, alkilfenoliai ir farmacinės medžiagos, keliančios grėsmę ne tik žmogaus organizmui bet ir gamtinei aplinkai, kur jų iš viso neturėtų būti. Šios medžiagos patekusios į žmogaus organizmą gali padaryti tiek trumpalaikę žalą, tiek turėti ilgalaikį lėtinį poveikį: sutrikdyti endokrininę sistemą, sąlygoti reprodukcinius ar vystymosi sutrikimus ar net sukelti vėžį.

Šių medžiagų rasta tiek Kauno rajono, tiek Šilalės savivaldybėse, taip pat kitų projekto partnerių miestuose Baltijos jūros regione. Pabrėžtina, kad dalis šių medžiagų praėjusios per nuotekų valymo įrenginius nepasišalina ir vis dėlto patenka į gamtinę aplinką.

Kalbant apie pavojingas chemines medžiagas ir iš kur jos ateina, yra gana sunku nustatyti tikslius jų šaltinius. Didelė dalis pavojingų cheminių medžiagų yra išleidžiamos įmonių ir negana to – dalis pavojingų cheminių medžiagų į aplinką patenka iš gyvenamųjų teritorijų su gyventojų nuotekomis, tad vienais didžiausių teršėjų kasdien tampame mes patys.

Dažniausiai aptinkamos cheminės medžiagos, šaltiniai ir poveikis

Nors tirtas tik bisfenolis A, bet, pasak naujo Švedijos cheminių medžiagų agentūros (Kemi), pranešimo išleisto šį rugpjūtį, ne tik Bisfenolis A, bet iš viso 37 bisfenolių klasės junginiai turi panašų poveikį gyviems organizmams. Šios medžiagos paplitusios ne tik pramonės veikloje. Jų randama ir gyventojų naudojamuose produktuose bei gaminiuose, tarp kurių: maisto bei gėrimų pakuotės, indeliai maistui laikyti, vaikų buteliukai, epoksidinės dervos, kurios yra naudojamos įvairiuose produktuose bei gaminiuose, taip pat kasos čekių popierius. Yra duomenų, jog bisfenoliai žmogaus organizme veikia panašiai, kaip hormonai, tad gali kenkti reprodukcinei sistemai, lytinei funkcijai ir vaisingumui. Viena plačiausiai naudojama medžiaga iš šios grupės – bisfenolis A – yra įtrauktas į Europos cheminių medžiagų agentūros labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą, o kitų bisfenolių ribojimas gali būti įteisintas netolimoje ateityje.

Mėginiuose taip pat aptikta įvairių ftalatų. Ftalatai – tai labai dažna mūsų aplinkoje pasitaikanti cheminių medžiagų grupė. Ftalatų gali būti aptinkama įvairiuose daiktuose – PVC plastiko gaminiuose, senuose žaisluose, senuose čiužiniuose ir jų užvalkaluose, tam tikrose statybinėse medžiagose, kosmetikos ir buitinės chemijos produktuose su dirbtinėmis kvapiosiomis medžiagomis ir t. t. Ftalatai siejami su įvairiais sveikatos sutrikimais – endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais.

Paimtuose mėginiuose taip pat rasta ir alkilfenolių grupei priklausančių cheminių medžiagų. Jie gali būti valymo priemonių, buitinės chemijos, statybinių medžiagų sudėtine dalimi. Teigiama, jog alkilfenoliai ardo žmogaus endokrininę sistemą, sukelia vystymosi sutrikimus ir netgi gali sukelti vėžinius susirgimus.

Taip pat tirtos ir per- ir poli-fluorangliavandenilių medžiagų grupei (PFAS) priklausančios medžiagos, kurių panaudojimo spektras itin platus. Dažniausiai jos sutinkamos vandeniui atspariuose rūbuose, avalynėje bei kituose vandeniui atspariuose gaminiuose ir netgi balduose, keptuvių bei puodų dangose, gesintuvuose ir technologinėje įrangoje. Ištyrus šias medžiagas aptikta net ir perfluoroktano rūgšties (PFOA), kuri yra smarkiai ribojama ir praktiškai uždrausta naudoti.

Kokių veiksmų imamasi?

Cheminių medžiagų reglamentavimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Reikia daugybės metų sudėtingų tyrimų, kad būtų įrodytas neigiamas šių medžiagų poveikis. Ne ką mažiau metų prireikia, kol įveikiama teisinė pusė ir medžiagos yra įtraukiamos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą, o galų gale tampa ribojamos.

Projekto „NonHazCity“ veiklomis siekiama sumažinti šių ir kitų pavojingų medžiagų paplitimą ir poveikį. Tam imamasi įvairių priemonių. Savivaldybės skatinamos įgyvendinti daugiau žaliųjų pirkimų, kurių dėka įsigyjamos aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiškesnės priemonės. Taip pat dirbama su Kauno rajono ir Šilalės įmonėmis, siekiant efektyvesnio cheminių medžiagų valdymo įmonėje ir pakeisti pavojingas medžiagas saugesnėmis.

Netrukus startuos ir gyventojų akcija Šilalės ir Kauno rajonų savivaldybėse. Šios akcijos metu gyventojai bus skatinami rinktis saugesnius kosmetikos ir buitinės chemijos produktus arba išvis atsisakyti keliančių pavojų. Konkretūs pavyzdžiai parodys, jog pokyčiai nėra sudėtingi, tačiau gali turėti didžiulę įtaką jūsų ir jūsų artimųjų sveikatai bei supančiai aplinkai.