Vykdant „NonHazCity“ projektą buvo atlikti pavojingų cheminių medžiagų tyrimai šešiose savivaldybėse aplink Baltijos jūrą (Pernu mieste, Kauno ir Šilalės rajonuose, Rygoje, Gdanske ir Turku). Kiti miestai (Stokholmas ir Vesterosas) taip pat naudojo senesnių tyrimų duomenis palyginimui.

Nuotekų mėginiai buvo paimti iš vandens valymo įrenginių, taip pat iš gyvenamųjų bei pramoninių teritorijų. Taip pat tirti lietaus nuotekų vandens bei nuotekų dumblo pavyzdžiai. Tyrimo tikslas – nustatyti specifinių teršalų paplitimą rajonuose ir atrinkti prioritetines medžiagas, kurias siekiama sumažinti tolimesniuose projekto etapuose.

Apibendrinus tyrimų išvadas – visų tipų pavojingos medžiagos buvo rastos visose tirtose savivaldybėse. Vadinasi, šios medžiagos yra plačiai paplitusios ir atkeliauja iš pačių įvairiausių šaltinių.

Keletas pagrindinių atradimų:

  • Pavojingos cheminės medžiagos universaliai paplitusios visų tirtų savivaldybių nuotekų vandenyse.
  • Sunkiųjų metalų koncentracijos neviršija normų. Tai rodo, jog anksčiau įdėtos pastangos, siekiant sukontroliuoti užterštumą sunkiaisiais metalais, yra vaisingos.
  • Namų ūkiuose naudojamų produktų (pvz. buitinės chemijos, kosmetikos) bei gaminių sudėtyje esančios pavojingos cheminės medžiagos patenka į nuotekų vandenis. Beveik visos tirtos medžiagos rastos iš gyvenamųjų teritorijų atitekančiose nuotekose.
  • Ftalatai, bisfenolis A, alkilfenoliai ir perfluorinti angliavandeniliai – tai dažniausiai aptiktos medžiagų grupės visuose mėginių tipuose.
  • Vaistinės medžiagos diklofenako rasta nuotekose iš gyvenamųjų rajonų ir net nuotekų valymų įrenginiuose išvalytame vandenyje.
  • Vandens nuotekų valymo įrenginiai – tai vienas iš kelių, per kuriuos pavojingos medžiagos patenka į Baltijos jūrą. Į juos įvairios cheminės medžiagos patenka su nuotekomis iš gyvenamųjų rajonų, savivaldybėms priklausančių objektų ir verslo įmonių.
  • Kai kurios medžiagos patekusios į vandens valymo įrenginius gali tapti dar pavojingesnėmis medžiagomis bei sutrikdyti vandens valymo procesą.

Mūsų rekomendacijos:

  • Ypač svarbu sumažinti pavojingų cheminių medžiagų išleidimą jų šaltinyje, t. y. naudojant saugesnes gamybines žaliavas, ar renkantis aplinkai draugiškesnius produktus, pvz., valymo priemones. Tai padėtų ne tik apsaugoti mūsų sveikatą bet ir išvengti pavojingų medžiagų patekimo į Baltijos jūrą.
  • Sunkieji metalai buvo sudėtinga aplinkosauginė problema praeityje, tačiau šiuo metu ji nebėra tokia aktuali. Šiandien pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms ir jų paplitimui.

Ką gali savivaldybės?

„NonHazCity“ projekto metu vietinės valdžios atstovai raginami sudaryti strateginius planus, apimančius ir cheminių medžiagų valdymą. Savivaldybės yra atsakingos už daugelį sričių – sveikatos priežiūros, švietimo įstaigas, transporto ir gatvių priežiūros įmones, statybos institucijas ir pan. Todėl itin svarbus įrankis – kriterijų, leidžiančių išvengti pavojingų cheminių medžiagų, integravimas į viešųjų pirkimų praktiką.