Naujametiniai fejerverkai: žmogui ir gamtai pavojingas grožis

Naujųjų metų išvakarėse laikrodžiui mušant dvyliktą tradiciškai į dangų šausime spalvingus fejerverkus. Tačiau ar susimąstome, kad šis grožis gali būti pavojingas ne tik dėl savo sprogstamosios galios? VšĮ Baltijos aplinkos forumas įspėja – nors danguje besiskleidžiančios spalvos – nuostabus reginys, tačiau pirotechnikos medžiagų degimo produktai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai.

Fejerverkuose naudojami įvairių cheminių medžiagų mišiniai – įvairūs parakai, taip pat pridedama metalų ar jų druskų, norint nuspalvinti liepsnas. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, sidabrinė bei balta spalvos išgaunamos naudojant stroncio, kalcio, natrio, bario, vario druskas, taip pat magnį, aliuminį. Šių metalų druskos spalvas sukuria degdamos itin aukštoje temperatūroje. Kad fejerverkai galėtų degti, papildomai naudojamas ir parakas bei įvairūs oksidatoriai.

Naujametinio reginio rezultatas – susidariusių kietųjų dalelių koncentracijos ore gali išaugti nuo kelių iki kelių dešimčių kartų, o likę nesudegę fejerverkų komponentai, pasiekę žemę, lietaus yra nuplaunami į paviršinius arba gruntinius vandenis. Degimo metu susidaro ne tik kietosios dalelės, azoto ir sieros oksidai, bet ir nedidelės organinių teršalų, tokių kaip dioksinai, koncentracijos. Visas šis kokteilis, tai – smogas. Dėl jo formuojasi ir antriniai teršalai, kaip ozonas. Dėl oro, kuriuo kvėpuojame, taršos kyla grėsmė mūsų sveikatai.

„Visų šitų medžiagų ne tik įkvepiame stovėdami mieste tuo metu, kai masiškai sprogdinami fejerverkai. Miesto oras prisipildo kietųjų dalelių iš metalų oksidų, metalų druskų ir suodžių, sieros ir azoto oksidų bei kitų junginių, kurių kvapas jaučiamas išėjus į lauką. Priklausomai nuo oro sąlygų, fejerverkų smogas gali išsilaikyti net ir dieną po Naujųjų išvakarių. Juk daugelis esame pastebėję mieste tvyrančius dūmus Naujųjų metų rytą, o tai rimtas indėlis į miesto oro taršą. Sutikus Naujuosius metus, norime paskatinti nepamiršti susirinkti savo naudotų fejerverkų likučių – popierinių tūbelių, „fontanų“ kūgių, „baterijų“ ir kitų pirotechnikos gaminių liekanų. Fejerverkų liekanos – tikrų tikriausios šiukšlės, o nesudegę pirotechnikos medžiagų likučiai gali užteršti mūsų aplinką“, – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius.

Tad net jei Naujųjų nesutinkame mieste, fejerverkuose esančių medžiagų poveikį galime pajusti ir vėliau. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore gali sukelti įvairius kvėpavimo takų susirgimus, yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems širdies kraujagyslių problemų ar sergantiems kvėpavimo takų ar kitomis lėtinėmis ligomis. Smogas turi įtakos ir miesto gyvūnijai bei augalijai.

Dėl fejerverkų sukeliamo smogo, kai kurie Europos miestai jau ėmėsi priemonių. Susirūpinus aplinkos tarša fejerverkai uždrausti įvairiuose Italijos miestuose, net Romoje ir Milane. Gyventojams sprogdinti fejerverkus pagrindinėje miesto Teatro aikštėje šiemet uždraudė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tiesa, draudimo priežastys kiek kitokios – fejerverkų keliamas tiesioginis pavojus.

Tad nepamirškime, jog fejerverkai taip pat gali būti ir tiesiogiai pavojingi sveikatai – yra lengvai sprogūs, gali sukelti nudegimus, pažeisti odą ar akis ir pan. Būkite ypač atsargūs su nedetonavusiais fejerverkais. Jei jau įsigijote naujametinių sprogmenų, atkreipkite dėmesį, kokiais pavojingumo ženklais jie paženklinti ir laikykitės visų saugumo instrukcijų. Naujausią ženklinimą ir jo reikšmes galite rasti čia.

Mėgaukimės šventėmis atsakingai ir saugokime savo bei kitų sveikatą. Baltijos aplinkos forumas rekomenduoja vadovautis taisykle „Mažiau yra daugiau“. Saikingas gėrėjimasis miesto padovanotais fejerverkais gali apsaugoti ne tik nuo tiesioginių sužeidimų bei padidėjusio oro užterštumo, bet ir padėti rūpintis miesto gyventojų bei gyvūnų gerove – jų negąsdinant ir netrikdant iš visų pusių šaudančių fejerverkų sprogimų garsais. Vengdami sprogdinti fejerverkus taip pat tausosime ir gamtą – neteršime ne tik oro, bet ir aplinkos kalnais po švenčių likusių atliekų.