„Pirmasis smūgis – pavojingiausioms“ – būdas sumažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą

Kalbėtis su verslo atstovais apie pavojingas chemines medžiagas gali būti sudėtinga užduotis. Informacija dažnai yra pernelyg gausi ir sudėtinga, tad rasti tinkamą būdą pradėti pokyčius nėra lengva. Johanas Galsteris – chemijos inžinierius ir Kopenhagos miesto aplinkosaugos departamento inspektorius – žino būdą, kaip apie pavojingų medžiagų žalą labiau suprantamu būdų kalbėtis su įvairių profesijų ir gebėjimų žmonėmis.

J. Galsteris savo patirtimi pasidalino tarptautinio seminaro : „Pavojingų cheminių medžiagų mažinimas miesto aplinkoje“ metu. Šį seminarą organizavo projekto „Inovatyvūs valdymo sprendimai mažinant pavojingų cheminių medžiagų emisijas miestuose Baltijos jūros regione“ (NonHazCity) partneriai.

Rezultatų pasiekta tik supaprastinus taisykles

Pasak Johano, aplinkosauginių aspektų diegimas viešųjų pirkimų ir statybų srityje Kopenhagoje buvo pradėtas dar 2000 metais. Miesto valdžia tikėjosi, jog tiek statybos verslo atstovai, tiek patys miesto savivaldybės darbuotojai savarankiškai supras taisykles ir nedelsiant ims jomis vadovautis.

Į šias taisykles buvo įtrauktas ir Nepageidaujamų cheminių medžiagų sąrašas, kuris apibrėžė 40 cheminių medžiagų, kurias miesto valdžia norėjo apriboti. Deja, tik keletas iš šių cheminių medžiagų turėjo sąsajų su statybų sektoriumi, o ir patys cheminių medžiagų pavadinimai buvo sunkiai suprantami nedirbantiems cheminių medžiagų srityje. Kadangi šių taisyklių pagrindas buvo pernelyg sudėtingas ir didžiąją dalimi nesusijęs su aktualiu sektoriumi, taisyklės neturėjo jokio poveikio.

2016 m. buvo pristatyti nauji aplinkosauginiai principai statybų sektoriui. Buvo nuspręsta supaprastinti originalias taisykles. Nepageidaujamos cheminės medžiagos buvo suskirstytos į 7 lengvai suprantamas kategorijas, kurios buvo aktualios statybų sektoriui. Šis požiūris buvo pavadintas „Pirmasis smūgis – pavojingiausioms“.

„Statybų sektoriuje naudojama šimtai ar net tūkstančiai skirtingų cheminių medžiagų. Keletas iš jų yra pavojingos, kai kurios tiesiog problematiškos. Mano darbas buvo surasti ir įvardinti pačias pavojingiausias. Nusprendėme bent jau laikinai susitaikyti su tomis, kurios neturi tokio blogo poveikio, nes negalime vienu metu kovoti su absoliučiai viskuo. Tad kova su didžiausiu blogiu buvo tinkamiausias žingsnis. Šį metodą galima taikyti bet kurioje srityje“, – sako J. Galsteris.

Kai šios taisyklės buvo pristatytos, jos tapo viešųjų pirkimų taisyklių dalimi, tad statybos bei inžinerijos įmonės, norinčios dalyvauti konkursuose ir atlikti darbus Kopenhagos mieste privalėjo jų laikytis.

„Žinoma, taikome ir išimtis. Jei nėra tai medžiagai tinkamų alternatyvų ar jos yra nepagrįstai brangios, galbūt net ne tokios efektyvios, tada inžinieriai gali rinktis ir nepageidaujamas medžiagas. Žinoma, tai turi būti aiškiai ir argumentuotai nurodyta informaciniuose lapuose ir tik tada mes nusprendžiame, ar galime tai leisti”, – pasakojo inspektorius.

Kita sritis – tas pats požiūris

Tas pats principas – „Pirmasis smūgis – pavojingiausioms“ – pritaikytas ir kitame sektoriuje. Taip su pavojingomis medžiagomis imta kovoti ir grožio pasaulyje. Johanui šovė idėja Skandinavijoje sukurti Žaliųjų salonų tinklą. Į šį tinklą grožio salonai jungiasi savanoriškai ir pasižada nenaudoti priemonėse ir procedūrose kenksmingų cheminių medžiagų. Šie salonai yra kasmet tikrinami ir sertifikuojami.

„Skirtumas tas, kad Žalieji salonai šioje veikloje dalyvauja savanoriškai. Jie ne tik bendradarbiauja su mumis, bet ir moka kasmetinį, apie 500 eurų siekiantį nario mokestį. Jie daro net daugiau, nei mes iš jų prašome, nes yra suinteresuoti gerinti savo teikiamų paslaugų kokybę. Kirpėjai yra labai stipriai veikiami kenksmingų cheminių medžiagų ir viską patiria savo kailiu. Jiems vystosi alergijos, astmos bei kiti sutrikimai. Jei jie nori ir toliau užsiimti šia veikla, jie turi kažką daryti. Žalieji salonai yra puikus sprendimas”, – pasakojo Johanas.

Žaliųjų salonų programa pritaikyta Skandinavijoje bei keliose kitose šalyse ir veikia jau apie 12 metų. Šis tinklas jungia 65 grožio salonus, 250 kirpėjų ir tūkstančius jų klientų. Tie vienintelė tokia grožio salonų sertifikavimo sistema pasaulyje, leidžianti klientams tiksliai žinoti, kokios priemonės naudojamos ir kokios procedūros jiems taikomos.

„Tyrimai parodė, jog apie 60 proc. kirpėjų kenčia nuo įvairių cheminių medžiagų, naudojamų jų darbo vietoje, sukeliamų reakcijų. Net 80 proc. šių kirpėjų gali ir toliau tęsti savo darbą be jokių pasekmių, jei salonas, kuriame jie dirba, yra prisijungęs prie Žaliųjų salonų tinklo. Vėlgi puikiai veikia principas „Pirmasis smūgis – pavojingiausioms“. Nusitaikėme į keletą ypatingai pavojingų cheminių medžiagų. Žinoma, norėtume atsikratyti ir, pavyzdžiui, kvapiųjų medžiagų. Jos yra tikrai erzinančios, tačiau ne mirtinos. Tad kitų cheminių medžiagų vertinimas mums yra daug svarbesnis“, – sako J. Galsteris.

Programoje dalyvaujantys salonai naudojasi Žaliuosiuose salonuose draudžiamų cheminių medžiagų sąrašu. Papildomai į programą įtraukiami ir kiti aplinkosauginiai aspektai. Taip pat vykdomi kas metiniai patikrinimai, kirpėjų ir kitų darbuotojų mokymai, dalinamasi patarimais ne tik darbuotojams, bet ir tiekėjams. Visa tai kuria puikų pozityvaus dialogo pavyzdį.

Patarimas bet kuriai sričiai – pirmiausia kovokite su pavojingiausiomis cheminėmis medžiagomis ir turėkite pasiruošę solidžius mokslinius argumentus.