Plastikiniai indai ir cheminės medžiagos: į ką atkreipti dėmesį?

Plastikiniai indai – sunkiai išvengiami mūsų buityje. Mūsų virtuvėje netrūksta įvairių plastiko gaminių – pradedant produktų laikymo dėžutėmis, baigiant įvairiais įrankiais ar dubenimis. Plastikas – vienas iš pavojingų cheminių medžiagų šaltinių, tad visada rekomenduojama plastikinius dalykus pakeisti alternatyviais daiktais – pagamintais iš medžio, metalo ir pan. Vis dėlto, visiškai išvengti plastiko nėra paprasta, tad pravartu žinoti, į ką atkreipti dėmesį juos renkantis.

Žymėjimas

Plastikiniai indai, kurie yra tinkami maistui laikyti turi būti pažymėti specialiu ženklu – tai taurės ir šakutės simbolis. Pakuotės ir indai, kurie nėra taip pažymėti, maistui neturėtų būti naudojami dėl galimų pavojingų cheminių medžiagų išsiskyrimo ir patekimo į maisto produktus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad norint rasti kuo saugesnius plastiko gaminius, reikėtų pasidairyti indų su užrašais “be ftalatų”, “be bisfenolio A”. Tiesa, pastarasis užrašas dar negarantuoja, jog gaminyje nebus kitokio tipo bisfenolių ar kitų endokrininę sistemą ardančių medžiagų. Tokios medžiagos kaupiasi organizme ir turi ilgalaikį neigiamą poveikį – imituoja hormoninę sistemą bei gali sukelti įvairius susirgimus.

Įvairūs indai gali būti pagaminti iš daugybės skirtingo plastiko: polietileno tereftalato (Pete, PET, PETG), didelio tankio polietileno (DTPE, HDPE), polivinilchlorido (PVC), mažo tankio polietileno (LDPE), polipropileno (PP), polistireno (PS) bei kitų plastmasių. Manoma, jog saugiausi plastikai – tai didelio arba mažo tankio polietilenai (HDPE, LDPE) bei polipropilenas (PP). Apie šių plastmasių išskiriamas kenksmingas medžiagas iki galo nėra žinoma. Tuo metu kitos plastmasės gali išskirti bisfenolius, ftalatus, alkilfenolius ir pan. Kenksmingas medžiagas, kurios gali trikdyti endokrininę sistemą, būti kancerogeniškos, toksiškos bei sukelti įvairiausius negalavimus.

Kaip naudoti?

Plastikinius indus reikėtų naudoti tiek, kiek nurodyta. Pavyzdžiui, yra ištirta jog patvariu laikytas polietileno tereftalatas (PETE, PET, PETG) su laiku ir pakartotinai naudojant ima išskirti pavojingas medžiagas. Nereikėtų pakartotinai naudoti vienkartinių indų ir pakuočių, pavyzdžiui, į išplautus grietinės indelius nedėti mišrainės ir pan. Taip pat reikėtų atsisakyti subraižytų, spalvą pakeitusių, akivaizdžiai nusidėvėjusių daugkartinio naudojimo plastiko indų – per pažeidimus kenksmingos medžiagos greičiau patenka į aplinką. Plastiko indų nereikėtų laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose, šalia šilumos šaltinių.

Plastikinius indus reikėtų naudoti būtent taip, kaip pažymėta – t.y. laikytis nurodymų ir naudoti juos tik šaldymui, tik šildymui mikrobangų krosnelėje, tik sausų produktų laikymui ir pan. Skirtingas plastikas turi skirtingas savybes ir esant skirtingoms sąlygoms gali išskirti pavojingas medžiagas. Patariama vengti sąlyčio tarp riebaus maisto ir plastiko, kadangi būtent riebalai yra labiausiai linkę sugerti pavojingas medžiagas.

Geriausia – atsisakyti

Bet kuriuo atveju, jei tik įmanoma, reikėtų stengtis plastiką pakeisti kitomis, saugesnėmis medžiagomis. Šiais laikais netrūksta įvairių gaminių iš stiklo, nerūdijančio plieno, kito metalo, medžio, keramikos ir kitų natūralių medžiagų. Tad alternatyvų rasti tikrai nesunku.

Plastikinės pakuotės į aplinką, o t.y. į jose esantį maistą gali išskirti pavojingas chemines medžiagas. Skirtingos medžiagos gali turėti įvairų poveikį. Plastikuose randama dioksinų, ftalatų, bisfenolių ir pan. Šios medžiagos gali trikdyti hormoninę veiklą, endokrininę sistemą, trikdyti lytinę brandą, sukelti vėžinius susirgimus ir įvairius kitus negalavimus. Tokios medžiagos yra linkusios kauptis mūsų organizmuose, tad kasdien naudodami gausybę skirtingų gaminių, gauname nors ir mažas dozes pavojingų medžiagų, tačiau jos susideda į vieną ir labai reikšmingą kokteilio efektą, kurio pasekmės iki šiol nėra ištirtos, tačiau pasaulyje kelia didžiulį susirūpinimą.

Galvojant apie sveikatą, o juo labiau nekenkimą aplinkai, visada geriau rinktis alternatyvias medžiagas. Maisto pakuotės, vienkartiniai indai ir pan. kaupiasi šiukšlių pavidalu, teršia gamtą, yra itin lėtai. Net ir greitai suyrantis plastikas greičiausiai suyra į mikro daleles. Mikroplastikas patenka į vandenį, kenkia gyviesiems organizmas ir galiausiai parkeliauja pas mus.

Foto: Caroline Attwood