Pramonės įmonių „vilko ašaros“ ir nauji aplinkosauginiai reikalavimai

Verslo ir prekybos organizacijos politikams skundžiasi, kad griežtesni aplinkosauginiai įstatymai stabdo ekonomikos augimą, tačiau dažniausiai šie skundai nepasitvirtina. Tai įrodo tarptautinės organizacijos „ChemSec“ prieš savaitę paskelbta ataskaita „Vilko ašaros“.

 

Ataskaitoje išsamiais pavyzdžiais pagrindžiamas faktas, jog pramonės apskaičiuoti finansiniai nuostoliai, patiriami dėl giežtesnių aplinkosauginių teisinių reikalavimų įgyvendinimo, stirpiai skiriasi nuo faktiškai patiriamų išlaidų tokiam įstatymui įsigaliojimus. Pramonė nuolat skundžiasi sakydama, kad sugriežtinus reikalavimus bus patirtos dideles išlaidos ir teks mažinti darbo vietų skaičių. Tačiau tyrimai rodo, kad tai yra mažų mažiausiai netiesa, o dažnu atveju netgi buna atvirkščiai – pramonei prisitaikyti prie naujų aplinkos politikos reikalavimų kainuoja daug mažiau nei pvz. 1990–aisiais. Pramonė tai puikiai sugeba. „Politikai pramonės pateikiamus skaičius turi vertinti labai atsargiai, nes dažnai jie tik skundžiasi ir rodo „vilko ašaras“. Teiginys, jog aplinkosauginiai reikalavimai visada yra našta pramonei – gajus pramonės suformuotas mitas,“- sako Anne-Sofie Andersson, „ChemSec“ direktorė.

Ataskaitoje išryškinamos trys pagrindinės klaidos, kurias daro pramonė skaičiuodama naujai pasiūlytų aplinkosauginių reikalavimų finansinius nuostolius: pramonininkų naudojami kaštų apskaitos modeliai yra per daug statiški ir riboti, kaštų sumažinimas, įgyvendinant kelis reikalavimus tuo pat metu, yra ignoruojamas, o įgyvendinimo nauda – nevertinama.

Gal kiek senas, bet labai aiškus pavyzdys, kaip pramonė pervertina įgyvendinimo kaštus, yra susijęs su 1980 m. Europos Bendrijos pradėtu oro taršos reguliavimu.  Europos Bendrija siekė sumažinti išmetamų teršalų kiekį, taikant griežtesnius kuro ir išmetamų teršalų standartus motorinėms transporto priemonėms. Automobilių pramonė pranašavo, kad naujoji technologija kainuos iki 600 svarų sterlingų vienai transporto priemonei. Paaiškėjo, kad įdiegus reikalavimus ir atlikus reikiamus pokyčius, naujosios technologijos buvo parduodamos vidutiniškai po 30-50 svarų sterlingų vienai transporto priemonei.

Kitas pavyzdys, pateikiamas ataskaitoje, yra iš JAV. Jis parodo, kaip aplinkosauginiai reikalavimai gali sukurti didelę ekonominę naudą. JAV užsibrėžė tikslą sumažinti šiltnamio dujų išmetimus iš elektrinių. Aplinkos apsaugos agentūra paskaičiavo, kad 2020 m. įgyvendinamas teisės aktas leis sutaupyti 17–18 billijonus dolerių, išlaidos sieks tik  5.5–7.5 billijonus dolerių. Nauda akivaizdi.

Ataskaitoje taip pat pateikiama ir daugiau pavyzdžių iš įvairių aplinkosauginio reguliavimo sričių, kaip kad ozono sluoksnio apsauga, pesticidų naudojimo mažinimas ar pavojingų medžiagų pašalinimas iš elektronikos.

„Pramonės pomėgis pervertinti teisės aktų įgyvendinimo kaštus yra pagrindinė kliūtis, trukdanti įgyvendinti naujus teisės aktus, apsaugančius sveikatą ir aplinką. Tai sistemingai taikoma strategija, kuri taip pat naudojama ir šiandieniniuose procesuose,  pavyzdžiui, vykstant debatams dėl prekybos susitarimo tarp ES ir JAV. Kiti dabartiniai pavyzdžiai yra ES siekis sukurti kriterijus, endokrininę sistemą ardančioms cheminėms medžiagoms, taip pat REACH autorizacijos įgyvendinimas, – komentuoja Teresė Kjell, „ChemSec“  politikos patarėja.

Visą „ChemSec“ ataskaitą „Vilko ašaros“ (anglų kalba) galite rasti čia.