Saugios Velykos. Kuo marginti kiaušinius, kad nepakenktume sau ir artimiesiems?

Savaitės gale lankysime giminaičius ir džiaugsimės spalvingais Velykiniais margučiais. Kiaušinių dažymo būdų yra pačių įvairiausių, bet populiariausi yra du – tradicinis svogūnų lukštais ir parduotuvių lentynose esančiais ryškiaspalviais sintetiniais kiaušinių dažais. O ar žinome kas pastarųjų dažų sudėtyje ir kas slepiasi jų etiketėje?

Peržvelgus parduotuvių lentynas kiaušinių dažų pasirinkimas ne toks ir menkas, tačiau galima išskirti dvi dažų grupes – maistinių dažų pagrindu ir anilininius dažus medvilnei, kuriuos, anot etiketės, galima naudoti ir kiaušinių lukštams dažyti. Apie juos vėliau, o dabar apie pirmuosius.

Maistiniai dažai

Taigi, kas užrašyta ant kiaušinių pakuotės etiketės ir ką tai reiškia? Dažniausiai rasite užrašyta – maisto dažai (tatrazinas E102, saulėlydžio geltonasis FCF E110, azorubinas E122, briliantinis mėlis FCF E133, titano dioksidas E171), ant kai kurių pakuočių sudėtyje dar bus nurodytas vanduo, citrinos rūgštis E330, natrio benzoatas E211 ar kalio sorbatas E202. Panagrinėkime, ką reiškia tie įmantrūs pavadinimai.

Tatrazinas (E102), saulėlydžio geltonasis FCF (E110), azorubinas (E122) ir briliantinis mėlis FCF (E133) yra cheminės medžiagos, priklausančios azo dažų grupei. Šie dažai išgaunami kaip šalutinis produktas perdirbant akmens anglies degutą ir atsiradimo pradžioje labai plačiai naudoti tekstilės pramonėje. Šiuos dažus maišant tarpusavyje išgaunama nenusakoma įvairovė spalvų. O dar įvertinus jų pigumą, azo dažai – tikras pramoninkų „išsigelbėjimas“.

„Vėliau ši medžiaga pradėta naudoti ir maisto pramonėje, net ir neįvertinus realaus jų poveikio sveikatai. Tad nenuostabu, kad pastaraisiais metais vis labiau kalbama ir yra pateikiami įrodymai, kad azo dažai sukelia alergines reakcijas, dilgėlinę, astmos priepuolius, migreną, gali sukelti kancerogeninius susirgimus, skatina vaikų hiperaktyvumą. Norvegijoje, Austrijoje dėl įrodyto neigiamo poveikio uždrausta maisto pramonėje naudoti tatraziną. Azorubinas yra uždraustas JAV ir Kanadoje. Kiti dažikliai taip pat ribojami įvairiose šalyse“, – pasakojo Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Sigita Židonienė.

Titano dioksidas (E171) – baltos spalvos dažiklis. Nustatyta, kad titano dioksidas neigiamai veikia žarnyno ląstelių struktūrą (trikdo kai kurių medžiagų įsisavinimo procesą), virškinimo sistemą. Titano dioksido pritaikomumas labai platus: jis naudojamas plastikui, popieriui balinti, vaistams, dantų pastoms, kosmetikoje, taip pat juo dažomas pienas. Nors titano dioksidas yra mineralinės kilmės, tačiau taip pat yra siejamas su kancerogeniniais susirgimais ir yra vengtinas.

Kalio sorbatas (E202) ir natrio benzoatas (E211) yra konservantai, neleidžiantys daugintis pelėsiui ir kitiems grybeliams maiste. Dėl kalio sorbato neigiamo poveikio sveikatai dar diskutuojama, o štai natrio benzoatas yra siejamas su vėžiniais susirgimais, alerginėmis reakcijomis, genetiniais susirgimais.

Medvilnės dažai

Dabar apie anilininius medvilnės dažus, kuriuos iš seno papročio gan plačiai moterys naudoja kiaušiniams dažyti. Anilinas yra labai toksiška, kancerogeninė ir mutageninė cheminė medžiaga, galinti sukelti genetinius pakitimus. Europos Sąjungoje pagamintuose anilininiuose dažuose pačio anilino neturėtų būti, o išlikęs tik jų pavadinimas, pati pavojinga medžiaga pakeista saugesnėmis alternatyvomis. Deja, rastų anilininių dažų pakuotė neatskleidžia pačių dažų sudėties. Tad reikėtų prisiminti, kad verdant nemaistinius dažus išsiskiria garų, kurie gali dirginti bei alergizuoti, todėl būtina gerai vėdinti patalpas, vengti, kad šalia būtų jautresnį organizmą turinčių žmonių (vaikų, nėščiųjų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų).

„Medžiagų aprašas gali išgąsdinti ir kelti klausimą, kodėl šie priedai naudojami? Mums irgi kyla šis klausimas. Oficialių institucijų atstovai atsakytų, kad tai yra maistiniai dažai, o maisto priedai ir jų kiekiai yra griežtai reglamentuojami ir nustatytos normos, kurios nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau niekas nekalba apie šių medžiagų ir dar milijono E mišinį, kuris neaišku kaip suveiks mūsų organizme. Žinome, kiaušinių dažai yra skirti lukštams dažyti, kurių niekas nevalgo, tačiau kaip dažnai pasitaiko atvejų, kai dažai „perkanda“ lukštą?“ – perspėja S. Židonienė.

Baltijos aplinkos forumo specialistai pataria:

  • jei naudojate sintetinius kiaušinių dažus – laikykitės nurodytų naudojimo instrukcijų, nevirkite pačių kiaušinių dažuose;
  • nevalgykite kiaušinių, kurių lukštas suskilęs, o/ir vidus (baltymas) yra nusidažęs;
  • naudokite natūralius kiaušinių dažus, daugiau apie juos – čia.