Tyrimai užsienyje: Vandenyje iš čiaupo – plastiko plaušai

Apie mikroplastiko paplitimą jau rašėme anksčiau, bet naujas tyrimas atskleidė, kad milijonai žmonių pasaulyje geria vandenį užterštą plastiko dalelėmis. Plastiko plaušai aptikti net 83 proc. mėginių.

Tarša mikroplastiku nustatyta vandentiekio vandenyje įvairiose pasaulio vietose, todėl įvairių šalių mokslininkai ragina kuo greičiau pradėti tyrimus dėl galimo poveikio žmogaus sveikatai. „Orb media“ inicijavo tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad net 83 proc. ištirtų mėginių iš daugiau negu tuzino šalių aptikta plastiko plaušų. JAV šis skaičius dar didesnis, o Libanas ir Indija pateko į trejetuką. Europos šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija ir Prancūzija, plaušai aptikti net 72 proc. mėginių, o vidutinis plaušų skaičius 0,5l vandens Europoje siekė 2, o JAV – 5.

Ši analizė atskleidė, kaip plačiai sutinkami plastmasės taršos padariniai aplinkoje. Ankstesni tyrimai buvo labiau sutelkti į šios taršos paplitimą vandenynuose ir atskleidė, kad žmonės galimai suvalgo mikroplastiko daleles su jūros gėrybėmis. Bet apie žemyninę taršą mikroplastiku buvo žinoma nedaug.

„Yra pakankamai daug laukinių gyvūnų tyrimų duomenų, kurie parodo tokio pobūdžio taršos žalą ir tai priverčia susirūpinti. Jeigu mikroplastikas turi poveikį laukiniams gyvūnams, ar mes tikrai tikimės, kad tai neturės poveikio mums?“, – sako mikroplastiko taršos ekspertė Dr. Sherri Mason iš Valstybinio Niujorko universiteto.

Padidintas rūbų mikropluošto vaizdas iš skalbimo mašinos nuotekų. Vienas tyrimas atskleidė, kad fliso (mikropluošto ir poliesterio mišinio audinys) švarkas ar striukė gali paskleisti net 250 000 plastiko skaidulų per vieną plovimą („Courtesy of Rozalia Project“).

Neaiškus poveikis sveikatai

Kito nedidelio tyrimo, atlikto Airijos respublikoje šių metų birželį, metu, taip pat aptikta mikroplastiko dalelių keliuose vandens iš čiaupo mėginiuose. Pasak šiame tyrime dalyvavusios mokslininkės Dr. Anne Marie Mahon, mes nežinome, koks mikroplastiko plaušų poveikis sveikatai, ir dėl šios priežasties turėtume imtis atsargumo priemonių bei dėti pakankamai pastangų dabar, kad kuo greičiau galėtume išsiaiškinti kokia yra tikroji grėsmė.

Pasak mokslininkės yra du principiniai susirūpinimai: labai mažos plastiko dalelės ir patogenai arba cheminės medžiagos, kurios gali būti prikibusios.

Be patogenų, yra žinoma, kad mikroplastiko dalelės gali absorbuoti toksiškas medžiagas, o tyrimai su laukiniais gyvūnais atskleidė, kad šios absorbuotos medžiagos pasklinda po visą organizmą į kūną patekus mikroplastikui. Plimuto universiteto profesorius Richard Thompson sako, jog labai seniai aišku, kad plastikas gali išskleisti pavojingas medžiagas, o sąlygos esančios gyvūnų virškinimo trakte labai paspartina šį išleidimą. Pasako jo tyrimo, mikropluošto randama trečdalyje visos JK pagaunamos žuvies.

Jeigu vandenyje randame šiuos plaušus, taip pat labai tikėtina, kad yra ir plastiko nanodalelių, kurių dar neaptikome. Jeigu šios dalelės yra nanometrų dydžio, tai reiškia, kad jos gali prasiskverbti pro ląstelės membraną ir patekti į kūno organus, kas sukeltų itin didelį susirūpinimą. „Orb media“ inicijuotas tyrimas tyrė 2,5 mikronų dydžio daleles, o nanometras yra tūkstantį kartų mažesnis dydis.

Taršos padariniai atmosferoje

Paryžiuje 2015 metais atliktų tyrimu metu atrastos mikroplastiko dalelės, krentačios iš oro. Buvo apskaičiuota, kad visame mieste per metus gali iškristi nuo 3 iki 10 tonų tokių „dulkių“. Šios dalelės taip pat randamos žmonių namuose. Šiam tyrimui vadovavusi aplinkosaugos profesorė Frank Kelly iš Karališkojo Londono koledžo 2016 metais teigė: „Jeigu įkvėpsime šių dalelių, apatinėje mūsų plaučių dalyje gali pasklisti pavojingos cheminės medžiagos, kurios net gali patekti į mūsų kraujotaką“.

Naujo tyrimo metu Minesotos universiteto visuomenės sveikatos mokykloje tirti 159 mėginiai, pasitelkiant standartinius metodus. Mėginiai buvo imti įvairiose pasaulio vietose įskaitant net ir Ugandą, Ekvadorą ir Indoneziją. Kaip mikroplastiko dalėlės patenka į geriamąjį vandenį, kol kas yra paslaptis. Manoma, kad atmosfera, kurioje gausu žmogaus paskleistų dulkių iš rūbų ir kilimų, gali būti vienas iš šaltinių. Sintetinio pluošto rūbų džiovinimas skalbinių džiovyklėse yra vienas iš potencialiausių šaltinių. Tokias džiovykles turi apie 80 proc. namų ūkių JAV. Taip pat didelė dalis mikropluošto – tai padangų dulkės susidarančios keliuose, bei yrančių plastiko atliekų dalelės.

„Mes tikrai manome, kad ežerai ir kiti vandens telkiniai gali per ilgą laiką būti užteršti dėl besikaupiančios taršos, patenkančios iš atmosferos. Tai, ką atskleidė Paryžiaus tyrimas, pademonstruoja, kad atmosferoje turime reikšmingą šių mikroplastiko dulkių kiekį.” – paaiškino Johnny Gasperi iš Paryžiaus „Est Créteil“ universiteto.

Nuotraukoje matoma, kad šis mikroskopinis planktono kirminas, Sagitta setosa, prarijo 3mm ilgio plastiko plaušą. Planktonas yra jūrų ir vandenynų mitybos pamatas. Foto: Richard Kirby/Courtesy of Orb Media.

Valymo sistemos nepašalina

Pasak mokslininkės Dr. Mahon, šiuolaikinės nuotekų vandens valymo sistemos nepašalina viso mikroplastiko. Tipiškai beveik niekada nenaudojama filtracija, gebanti pašalinti pvz. 10 mikronų dydžio daleles arba smulkesnes. Bet didžioji dalis plastiko masės nepatenka į nuotekas, o lieka nuotekų dumble. Problema yra ta, kad didelė nuotekų dumblo dalis naudojama laukams tręšti, taigi į aplinką sugrąžiname sugautą mikroplastiką ir kitus teršalus.

Pasak naujo tyrimo – per kiekvieną skalbimą į aplinką gali būti išleista net apie 700 000 plaušelių. Lietaus vanduo taip pat gali nuplauti mikroplastiko taršą ir tai paaiškina, kodėl šuliniai prie namų ūkių buvo smarkiai užteršti mikroplastiku Indonezijoje. Beirute, Libane naudojamas natūralių versmių vanduo, tačiau 94 proc. šio vandens mėginių taip pat buvo užteršti mikroplastiku.

Randama net aluje

Pasaulinės mikroplastiko taršos mastelis dar tik dabar pradedamas atskleisti. Pvz., Vokietijoje atlikti tyrimai su alumi parodė, kad 24 prekės ženklų aluje aptikta mikroplastiko darinių. Analogiški rezultatai atskleisti ir tyrimų su medumi ar cukrumi metu. Tyrimai parodė, kad šių dalelių randama ir buteliuose parduodamame vandenyje.

Per metus pasaulyje pagaminama apie 300 mln. tonų plastiko ir tik 20 proc. jo yra sudeginama arba perdirbama. Didelė jo dalis užteršia žemę ir vandenį. Nuo 1950 metų, pasaulyje buvo pagaminta 8,3 mlrd. tonų plastikų.

„Mes vis labiau užtvindome ekosistemas plastiku ir tai kelią didelį susirūpinimą. Dėl to gali kilti labai įvairių nenumatytų neigiamų pasekmių, apie kurias sužinosime tiktai tuomet, kai jau bus per vėlu“, sako prof. Roland Geyer iš Kalifornijos universiteto.

Pasak mokslininkės, dėl šių tyrimų rezultatų reikėtų skambinti pavojaus varpais, bet reikalingi išsamesni tyrimai atkartojantys rezultatus. Taip pat būtina surasti taršos šaltinius ir įvertinti galimą poveikį sveikatai. Plastiko mikrodalelės gali būti labai pavojingos, taigi atliekų tvarkymo sektorių būtina drastiškai reformuoti: „nors ir mums reikia plastiko gaminių savo gyvenime, bet turėtume ir atsakingai juos sutvarkyti“

Kaip sumažinti savo mikroplastiko taršą:

  • Rinktis drabužius iš natūralių medžiagų
  • Rinktis ekoženklais pažymėtas kosmetikos priemones ir išvengti priemonių – šveitiklių, dušo želė ir kitų su mikroplastiko dalelėmis. Sudėtyje jos gali būti žymimos kaip: Polyethylene (PE), Polypropylene (PP), Polyethylene-terephthalate (PET), Nylon-12, Nylon-6, Polyurethane (PUR), Acrylates Copolymer (AC).

Parengta pagal:

https://www.theguardian.com/environment/2017/sep/06/plastic-fibres-found-tap-water-around-world-study-reveals

https://oecotextiles.wordpress.com/category/body-burden-2/