Pavojingos medžiagos ant mūsų stalo

Pavojingos medžiagos ant mūsų stalo

Apie 36% plastikų taršos vandenynuose susidaro iš įvairių medžiagų, besiliečiančių su maistu. Su maistu besiliečiančios medžiagos yra visos medžiagos, kurios liečiasi su mūsų maistu prieš jį vartojant. Tai apima ne tik pakuotes, skirtas transportuoti ir parduoti, laikyti namuose, bet taip pat visus maisto gaminimo reikmenis, indus, stalo įrankius. Pavojingos medžiagos tokiuose gaminiuose kelia pavojų ne tik aplinkai, bet ir mūsų sveikatai.

Iš ko gaminama plastikinė pakuotė?

Pakuotė dažnai reikalinga norint garantuoti produkto galiojimo laiką ir apsaugoti jį nuo purvo bei pažeidimų. Visų pirma, plastikas yra populiarus, nes, atsižvelgiant į poreikį ir gamybą, jis gali būti sandarus arba, pavyzdžiui, vandenį atstumiantis. Šias funkcijas galima pasiekti tik naudojant daug chemikalų, o kai kurie iš jų gali pakenkti mūsų sveikatai.

Atsižvelgiant į pageidaujamą funkciją, į pagrindinę medžiagą (trapų plastiką) dedami tokie priedai kaip plastifikatoriai, stabilizatoriai ar dažikliai. Taip sukuriama, pavyzdžiui, kieta ar minkšta plastikinė pakuotė arba plona maistinė plėvelė. Viena iš plastifikatorių rūšių yra ftalatai, kurie, gali neigiamai paveikti mūsų hormonų sistemą. Jie dažnai naudojami lanksčiose ir minkštose plastikinėse pakuotėse, PVC plėvelėse šviežiems produktams pakuoti.

Plastikas slepiasi net tose vietose, kurių neįtariame. Pavyzdžiui, skardinėse yra vidinė plastikinė danga, kad būtų išvengta metalo korozijos. Joje galima aptikti bisfenolio A (BPA). BPA trikdo hormonų veiklą, gali sukelti reprodukcijos ir vystymosi sutrikimus.

Kaip pavojingos cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmą?

Priedai nėra tvirtai surišti su plastiko molekuline struktūra, todėl esant tam tikroms sąlygoms gali ištirpti ir migruoti į mūsų maistą. Tai dažnai atsitinka, kai jie liečiasi su karštu ir riebiu maistu, bet taip pat ir gaminiui dėvintis arba tiesiog kontaktuojant su maistu. Tada valgydami absorbuojame pavojingas chemines medžiagas į savo kūną.

Ne tik pakuotėse, bet ir iš plastiko gaminamuose induose, pavyzdžiui, maišymo šaukšte, gali būti pavojingų cheminių medžiagų, kurios gali ištirpti, ypač kai liečiasi su karštu maistu. Praktiškoje keptuvėje nelimpančia danga yra tefloninės dangos formos plastikas. Įkaitinus iki aukštos temperatūros, keptuvėje išsiskiria nuodingi garai, kurie įkvėpus gali sukelti pykinimą ir galvos svaigimą.

Kodėl teisinės gairės mūsų neapsaugo?

Teisinės gairės dėl pavojingų cheminių medžiagų naudojimo medžiagose, kurios liečiasi su maistu, nėra pakankamai griežtos, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai. Yra tikimybė, kad nedidelis kiekis pavojingų chemikalų iš skirtingų produktų (ne tik su maistu besiliečiančių medžiagų) kaupiasi organizme ir reaguoja vienas su kitu. Kai kurie priedai jau buvo aptikti žmonių kraujyje, motinos piene ir audiniuose.

Kaip galiu apsisaugoti?

Jei negalite apsieiti be plastikinės taros, turėtumėte atkreipti dėmesį į teisingą naudojimą, kad būtų sumažinta rizika sveikatai. Pavyzdžiui, karšto ar riebaus maisto negalima dėti į plastikines pakuotes. Piktogramos nurodo, ar plastikinė tara tinkama vieniems ar kitiems tikslams, pavyzdžiui, užšaldyti ar plauti indaplovėje.

Būsite dar saugesni, jei apskritai vengsite plastiko. Jei įmanoma, nusipirkite nesupakuotų maisto produktų arba vos grįžę namo supilkite maisto produktus į stiklines, keramikines ar nerūdijančio plieno taras. Vietoj maistinės plėvelės maistui suvynioti naudokite vaškinę drobelę.

Taip pat naudokite medinius arba nerūdijančio plieno indus ir venkite keptuvių su plastikinėmis nelipniomis dangomis. Vietoj to naudokite keptuves iš ketaus, keramikos ar nerūdijančio plieno.

Pirmiausia inventorizuokite savo virtuvėje esančias medžiagas bei daiktus ir žingsnis po žingsnio pakeiskite pavojingų cheminių medžiagų šaltinius. Padarykime tai kartu šią savaitę!

No comments!

Write a review

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *