Apskaičiuota, kad dauguma Europos Sąjungos šalių žaliųjų viešųjų pirkimų (ŽVP) kriterijus iki šiol taikė mažiau nei 5 % savo sutarčių^1,2. Tarp pirmaujančių – Danija ir Švedija – padidino vidutinę ŽVP dalį, lyginant su visais viešaisiais pirkimais, iki 15 % ir 10 % atitinkamai. Tuo tarpu Lenkijos, Estijos ir Lietuvos politikos formuotojai neseniai iškėlė ambicingus tikslus padidinti šią dalį iki 25 %, 30 % ar net 100 %³. Apskritai, Europos Sąjungoje, regioninės ir vietos valdžios institucijos dažniau taiko ŽVP nei nacionalinės vyriausybės ar ES institucijos, o tai rodo didelį ŽVP potencialą, nepaisant ribotų išteklių⁴.

ŽVP – puiki priemonė siekiant atsisakyti pavojingų cheminių medžiagų produktuose ir gaminiuose, bei norint pereiti prie saugesnių alternatyvų. Viena iš pagrindinių kliūčių ŽVP įgyvendinimui yra patikimų ir nuolatos peržiūrimų bei atnaujinamų aplinkosauginių ir cheminių medžiagų kriterijų prekėms ar paslaugoms trūkumas. Dėl jo, institucijoms tenka administracinė našta nustatant kriterijus bei atliekant pasiūlymų vertinimus. Šią problemą žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose savivaldybės dažniausiai išsprendžia pritaikydamos ekologinių ženklų pagrindu sukurtus kriterijus (žr. paveikslėlį žemiau). Ekologinio ženklo kriterijai yra paremti moksliškai pagrįsta informacija ir yra nuolat atnaujinami. Kaip pavaizduota iliustracijoje, ekologinių ženklų kriterijai gali būti pritaikomi įvairiuose ŽVP etapuose.

Ekologiniais ženklais paženklintų produktų pirkimas ŽVP padeda:

• išvengti toksiškų medžiagų naudojimo, biologinės įvairovės praradimo, išteklių švaistymo ir padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas;
• sukurti pirmaujančias rinkas aplinkai draugiškesniems produktams;
• sumažinti sąnaudas pasitelkiant mastelio ekonomiką;
• stiprinti naujų rūšių prekių pripažinimą tarp privačių klientų.

Pavyzdžiui, sėkmingas mažesnį ŠESD pėdsaką turinčių, iš perdirbtų žaliavų pagamintų statybinių medžiagų naudojimas viešuosiuose statybos projektuose padidina šių gaminių pripažinimą plačiojoje visuomenėje⁵.

Projekte „NonHazCity 3“ pasisakoma už cheminių kriterijų įvedimą viešuosiuose statybos projektų, statybos paslaugų, renovacijos ir statybinių medžiagų pirkimuose. Jei tokie kriterijai dar neapibrėžti ES ar nacionaliniame lygmenyje, rekomenduojame savivaldybėms savo iniciatyva naudoti I tipo ekologinių ženklų kriterijus kaip nurodyta ISO 14024⁶ ir apibrėžti tai savivaldybės taisyklių lygmenyje. Šie ekologiniai ženklai turi sertifikavimo sistemas ir kriterijus. Už kurių suteikimą produktui ar gaminiui yra atsakinga atskira institucija, nepriklausoma nuo ženklo turėtojo. I tipo ekologiniai ženklai pagal ISO 14024 yra, pavyzdžiui, „Šiaurės šalių gulbė“ (Nordic Swan), „ES ekologinis ženklas“ (EU Ecolabel) ir „Mėlynasis angelas“ (Blue Angel). Šių ženklų kriterijai yra įprastai tinkami kaip pagrindas pirkimų konkursams, nes jie yra susiję su poveikiu aplinkai per visą produkto gyvavimo ciklą ir kelia ambicingus reikalavimus. Jų naudojimas garantuoja aukštą aplinkos apsaugos lygį.

Projekte „NonHazCity 3“ rekomenduojama, kiek įmanoma, daugiau remtis šių ekologinių ženklų kriterijais. „Šiaurės šalių gulbės“ ženklas turi kriterijus ir sertifikuoja įvairias statybinės medžiagas ir įvairius pastatus, nuo mokyklų iki gyvenamųjų namų, bet taip pat yra sukurti kriterijai ir esamų pastatų renovacijai. Kriterijai pasiekiami šioje nuorodoje. Sertifikuoti gaminiai ir pastatai, kuriems suteiktas ekologinis ženklas išvardyti šiame sąraše. Apsilankius produktų duomenų bazėje nesunku patikrinti, ar ekologinio ženklo kriterijus atitinkantys produktai yra lengvai prieinami rinkoje.

ES ekologinio ženklo kriterijus, taikomus, pavyzdžiui, vidaus ir lauko dažams bei įvairioms grindų dangoms, galima nemokamai pasitikrinti šioje internetinėje svetainėje. Rinkoje esančius ES ekologiniu ženklu pažymėtus gaminius taip pat galite rasti „Šiaurės gulbės“ ženklo duomenų bazėje (nuoroda aukščiau). Statybos produktams taikomus „Mėlynojo angelo“ kriterijus ir atitinkamus šiuo ženklu pažymėtus gaminius rasite paspaudę šią nurodą.Daugeliu atvejų „Šiaurės gulbės“ ir „Mėlynojo angelo“ ženklai apima tą pačią produktų grupę. Jei, pavyzdžiui, „Šiaurės gulbės“ ženklas pirkimų specifikacijoje įtrauktas kaip sutarties sudarymo kriterijus ŽVP konkurse, „ES ekologinis“ ir „Mėlynojo angelo“ ženklai gali būti nurodomi kaip lygiaverčiai, jei produktas ar gaminys yra pagal jį sertifikuotas. Nors kriterijų ypatybės gali skirtis, visi trys ekologiniai ženklai siekia aplinkos be toksiškų medžiagų.

Neseniai vykdytame Švedijos savivaldybių ŽVP tyrime buvo nustatyti pagrindiniai savivaldybėms kylantys iššūkiai dėl cheminių medžiagų reikalavimų įtraukimo: cheminių medžiagų problematikos sudėtingumas ir žinių spragos, bei ribotas tolimesnis atitikties stebėjimas⁷. Projekte „NonHazCity 3“ savivaldybės skatinamos pasinaudoti ekologiniais ženklais sprendžiant šiuos iššūkius. Kriterijų atitikties stebėsena rūpinasi I tipo ekologinio ženklinimo organizacijos, įskaitant trečiųjų šalių patikrą ir rinkos priežiūrą. Tokiu būdu ekologiniai ženklai gali padėti išnaudoti visą ŽVP potencialą mažinant pavojingų cheminių medžiagų kiekį aplinkoje.

Vaikų darželis Helsinkyje, pastatytas naudojant Šiaurės šalių gulbės ekologinio ženklo kriterijus (Nuotrauka: Elisa Keto)

Projekte „NonHazCity 3“ savivaldybės skatinamos siekti ne atskirų statybinių produktų, pažymėtų ekologiniu ženklu naudojimo, bet pereiti prie viso pastato statybos ar renovacijos pasiremiant ekologinių ženklų kriterijais (žr. „Šiaurės gulbės“ kriterijus). Nuotraukoje (aukščiau) pavaizduotas Helsinkio miesto užsakymu pastatytas vaikų darželis, kuris atitinka Šiaurės šalių ekologinio ženklinimo sertifikavimo kriterijus. Ekologiniu ženklu pažymėtame pastate, kiek įmanoma, buvo naudojamos ekologiniu ženklu pažymėtos medžiagos ir gaminiai.

¹ https://www.intereconomics.eu/pdf-download/year/2022/number/3/article/green-public-procurement-a-neglected-tool-in-the-european-green-deal-toolbox.html

² https://www.switchtogreen.eu/eu-green-public-procurement/

³ https://www.valstybeskontrole.lt/EN/Post/17211/the-national-audit-office-assessed-the-readiness-for-solely-green-public-procurement-from-2023-onwards

⁴ https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2020.123710

⁵ https://www.diw.de/documents/publikationen/73/diw_01.c.572799.de/diw_econ_bull_2017-49-2.pdf

⁶ https://www.iso.org/standard/72458.html

⁷ https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2021.126701