Vokietija, kurioje Andrius keletą metų dirbo, garsėja savo pasyvių namų („passivhaus“) standartais ir ekologiškomis bendruomenėmis. Ten „žalioji statyba“ vis labiau populiarėja, o pagrindinės to priežastys yra susirūpinimas dėl įprastinių statybinių medžiagų skleidžiamos taršos, žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo siekiamybė ir šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsako mažinimo tikslai. Gyvendamas šalyje, Andrius sužinojo apie neigiamą statyboje naudojamų pavojingų cheminių medžiagų poveikį, įgijo žinių apie alternatyvias statybines medžiagas, domėjosi energijos taupymo sprendimais bei praktiniais metodais, kaip galima sumažinti atliekų kiekį statybų metu.

„Visuomet norėjau pats pasistatyti namą, bet norėjau daryti tai kitaip, nekenkdamas aplinkai ir nekeldamas grėsmės savo šeimos sveikatai. Dar dirbdamas Vokietijoje mačiau, kaip ten vertinamos natūralios medžiagos. Parsivežiau idėjų ir dabar bandau jas pritaikyti Lietuvoje“, – pasakoja Andrius.

Jo statybose naudojamos natūralios medžiagos – neimpregnuota mediena, medžio vata ir medienos plaušo plokštės, kuriose nėra sveikatai pavojingų antipirenų (medžiagų, didinančių atsparumą degumui). Taip pat molio bei kalkinis tinkas, kalkinės apdailos medžiagos, linų sėmenų aliejus naudojami vietoje įprastinių polimerų pagrindo dažų. „Įprastinių“ statybinių medžiagų Andrius vengia. Tai – OSB plokštės su formaldehido derva, polistireninio putplastis, kuris ne tik teršia aplinką atplaišomis, bet ir sudėtyje gali turėti kenksmingų bromintų ar organinio fosforo antipirenų.

Prie darnios statybos atvedė noras saugoti vaikų sveikatą bei aplinką

Pasak Andriaus, vienas svarbiausių motyvų pasirenkant alternatyvias statybines medžiagas yra jo šeimos sveikata. „Norime, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje. Juk namai yra ta vieta, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko, tad svarbu, kad juose būtų kuo mažiau kenksmingų medžiagų. Be to, mums rūpi, kad kuo mažiau pakenktume aplinkai“, – dalijasi Andriaus žmona Rūta.

Natūralios kilmės medžiagų naudojimas statybose padeda ne tik kurti sveiką mikroklimatą patalpose, bet ir mažinti susidarančių atliekų kiekį. Pavyzdžiui, likę medienos likučiai naudojami kaip kuras, savadarbio molio tinko atliekos gali būti sugrąžinamos į geologinį ciklą, o iš natūralių medžiagų pagamintų čerpių atliekos – tinkamos drenažui bei pagrindo sutvirtinimui kieme.

VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius teigia: „Reikšmingą dalį įprastinių statybinių medžiagų sunku panaudoti pakartotinai ar perdirbti. Natūralios kilmės medžiagos be pavojingų cheminių priedų yra lengviau perdirbamos, jos neužteršia medžiagų perdirbimo ciklo ir aplinkos. Įprastinės statybinės medžiagos yra sunkiau perdirbamos. Pavyzdžiui, OSB plokštės gaminamos naudojant dervas, kurios užkerta kelią antriniam plokščių panaudojimui, o tokios medžiagos kaip putų poliesteris ar PVC plastikas nėra lengvai perdirbamos. Net ir plačiai naudojamos laminuotos medžio drožlių plokštės (LMDP) dažnai tampa problemine atlieka dėl jose esančių cheminių priedų.“

Ne gana to, iš įprastinių statybinių medžiagų pastatytuose namuose sklinda įvairios pavojingos cheminės medžiagos, kurios veikdamos kartu tampa kur kas pavojingesnės. Tai yra taip vadinamas „kokteilio efektas“, kurio žalingas poveikis aprašytas mokslinėje literatūroje ir neseniai atliktame vokiečių mokslininkų tyrime. Ypač jautri ir pažeidžiama socialinė grupė yra besilaukiančios mamos ir maži vaikai, tad Andriaus pasirinkimas yra labai pagrįstas.

Iššūkių netrūksta, bet pagalbos yra

Andrius neslepia, kad siekiant išvengti pavojingų cheminių medžiagų namų statyboje, tenka gerokai pasukti galvą, kokius alternatyvius sprendimus pasirinkti. Aplinkai draugiškos statybos idėjos mūsų šalyje vis dar nėra populiarios, todėl dažnai tenka susidurti su skeptišku aplinkinių požiūriu – tarsi būtum iš kito pasaulio. Dar viena didelė kliūtis – tinkamų statybinių medžiagų trūkumas arba aukšta jų kaina. „Prieš dvejus metus lankėmės darnios statybos renginyje Estijoje, kur pamatėme daug įvairių alternatyvų, tačiau Lietuvoje kai kurių jų rasti labai sunku, o kainos yra išties didelės“, – sako Andrius.

Kita svarbi problema – informacijos trūkumas. „Cheminių medžiagų sritis yra ypač sudėtinga. Nors medžiagų aprašymus rasti įmanoma, juos suprasti be papildomų paaiškinimų dažnai būna sudėtinga. Visgi džiugu, kad susidomėjimas šia tema pamažu auga ir atsiranda vis daugiau specializuotų leidinių“, – dalijasi Andrius.

Cheminių medžiagų ekspertas G. Jegelevičius priduria, kad būtent dėl šios priežasties buvo parengtos gairės, skirtos namų renovacijai be pavojingų cheminių medžiagų „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“. „Šis leidinys skirtas žmonėms, statantiems ar atnaujinantiems savo būstą, tačiau jis taip pat gali būti naudingas architektams bei statybos profesionalams, kuriems rūpi statyba be pavojingų cheminių medžiagų, palankesnė tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai“, – teigia G. Jegelevičius.

Nepaisant visų iššūkių, Andrius su šeima tiki, kad jų pasirinktas kelias yra teisingas, o jų darbai gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems ir prisidės prie darnios statybos idėjų populiarinimo Lietuvoje.

Daugiau apie Vitkų namo statybas galite sužinoti Instagram profilyje.