Biomedžiagos – tai ne tik dizainerių žaidimų aikštelė, bet ir realus atsakas į šiuolaikinius iššūkius: klimato krizę, išteklių pereikvojimą ir pavojingas chemines medžiagas mūsų aplinkoje. Kaip sako Austėja Platūkytė, „Biomaterials Library“ (biomedžiagų bibliotekos) įkūrėja, šiandien svarbu ne tik kaip daiktas atrodo, bet ir iš ko jis pagamintas, kaip veikia mūsų sveikatą ir kas su juo nutiks ateityje.Vilniuje įkurta „Biomaterials Library“ siūlo realią alternatyvą senajam požiūriui į medžiagas. Čia eksponuojamos medžiagos, sukurtos iš žemės ūkio atliekų, vynuogių išspaudų, jūržolių, net kanalizacijoje rastų metalų. Unikali, visiems atvira medžiagų kolekcija, kviečianti tyrinėti, liesti ir mąstyti kitaip.
Biomedžiagos: dizaino mada ar neišvengiama būtinybė?
Atvira vieta, prieinama visiems
„Biomedžiagų biblioteka – tai atvira vieta, kurioje prieinamos įvairios biomedžiagos, pavyzdžiui, pagamintos iš perdirbtų žaliavų ar iš atsinaujinančių išteklių, kurios yra kompostuojamos ar lengvai suyrančios“, – pasakoja Austėja.
Šie pavyzdžiai surinkti iš dizainerių iš viso pasaulio ir Lietuvos. „Mano tikslas – kad vaikai, studentai, menininkai, dizaineriai ar įmonės, taip pat suinteresuoti žmonės ir net tie, kurie neturi nė žalio supratimo apie biomedžiagas, galėtų prieiti ir susipažinti su šiomis medžiagomis.“
Biblioteka atsirado iš poreikio: „Akademijoje yra tradicinių medžiagų kolekcija – plastikai, skirtinga mediena, metalai, bet ji nėra plačiai žinoma. Tokios kolekcijos paprastai yra prieinamos tik studentams ar akademinei bendruomenei. Tai ir buvo viena iš paskatų įkurti atvirą kolekciją.“
Išskirtiniai pavyzdžiai iš gamtos ir atliekų
Austėja pasakoja, kad bibliotekos kolekcijoje galima pamatyti itin įvairių pavyzdžių: „Tarp įdomiausių – dirbtinė oda, pagaminta iš vynuogių išspaudų, likusių iš vyno pramonės. Italai ją jau plačiai pritaiko, gamina batus, rankines, automobilių salonus.“
Kitas įdomus sprendimas – dirbtinė oda iš mango vaisių atliekų.
Apžiūrint ekspoziciją, akį patraukia ir minkštų baldų užpildas, pagamintas iš biomedžiagų, daugiausia jūržolių. Šis pavyzdys galėtų pakeisti sintetines poliuretano putas – jis suspaustas atšoka, nesideformuoja.
Bibliotekoje taip pat galima rasti stalviršių kompozitus iš perdirbto betono ir kamščio bei paviršiaus apdailos medžiagas: „Pavyzdžiui, Organoids medžiaga primena tapetus, ji pagaminta iš biopolimerų ir dekoruota gėlių žiedlapiais. Taip sumažintas gaminio pėdsakas, nes nėra naudojamos plastiko plėvelės ar naftos produktų lakai.“
Biomedžiagos – vis labiau pritaikomos praktikoje
„Susidomėjimo biomedžiagomis tikrai netrūksta“, – patvirtina Austėja. Biomedžiagų bibliotekoje vyksta kūrybinės dirbtuvės, kurias veda patys dizaineriai. „Dirbtuvių dalyviai gali pamatyti, kaip gaminami pavyzdžiai, ir išmokti, kaip patys gali pasigaminti tam tikrų biomedžiagų namų sąlygomis.“
Ji džiaugiasi, kad 2025 metais planuojamos net keturios dirbtuvės. „Vienos dirbtuvės planuojamas kaip Dizaino savaitės renginys. Vienose iš šių dirbtuvių dizaineris iš Velso demonstruos, kaip gaminti biomedžiagas iš jūržolių ir perdirbto popieriaus. Kitose dirbtuvėse dirbsime su kavos tirščiais, žemės ūkio atliekomis ir kitomis medžiagomis.“
Dalis bibliotekos eksponuojamų biomedžiagų jau naudojamos plačiau: „Baux, Mogu, Organoids prekių ženklai gamina nemenkom apsukom.“
Tačiau Austėja pastebi ir kitą pusę: „Yra ir prototipų, kurie dar tik vystomi. Taip pat – unikalių, vienetinių meno projektų.“
Lietuviški sprendimai – tarp geriausių pasaulyje
Austėja pati aktyviai kuria biomedžiagas. „Vienas iš mano sukurtų biomedžiagų konceptų – pakuotė, pagaminta iš jūržolių masės. Ji lengva, biologiškai suyranti“, – pasakoja ji.
Be to, Austėja sukūrė medžio drožlių plokštę, surištą biopolimerų dervomis vietoje įprastų formaldehido dervų, ir kombučos grybo pagrindu pagamintą odą.
„Mano plokštės prototipas pateko tarp 200 geriausių pasaulio biomedžiagų ir bus eksponuojamas Dubajaus Co-Lab kuruojamoje ekspozicijoje – Karaliaus Abdulazizo pasaulio kultūros centre „Ithra“, esančiame Dahrane, Saudo Arabijoje. Šis prototipas labiau skirtas apdailai, nes tai ne visai konstrukcinė-struktūrinė medžiaga.“
„Jos savybės panašios į MDF plokštes, bet be formaldehido, tad tai saugesnė alternatyva.“ Austėja su šia plokšte vykdo struktūrinius bandymus.
Žiediškumas ir darbas su natūraliomis žaliavomis
„Aš dirbu su bio-medžiagomis, natūraliomis, organinėmis medžiagomis ar organinėmis atliekomis. Su plastiku ar sintetinėmis medžiagomis nedirbu – dėl taršos ir tvarumo priežasčių“, – pabrėžia Austėja.
Kaip žinoma, dauguma šiuolaikinių statybinių medžiagų sudėtyje turi kenksmingomis savybėmis pasižyminčių priedų, kurie gali pakenkti žmogaus sveikatai ir patekę į aplinką gali padaryti žalos vandens organizmams, užteršti mitybos grandines.
Svarbiausias bibliotekos principas – žiedinė ekonomika. „Turime pavyzdžių, pagamintų net iš arklių mėšlo ar invazinių augalų. Kai kuriuos kompozitus pašildžius galima išlydyti ir vėl performuoti į naują gaminį.“
Biomedžiagos – mūsų kasdienybės ateitis
Austėja įsitikinusi: biomedžiagos – tai ne mada, o būtinybė.
„Tai ne tik atsakingas požiūris į gamtą, bet ir sveikesnė aplinka mums patiems.“
Lietuvos kūrėjai šiandien žengia koja kojon su pasauliu – ne tik idėjomis, bet ir realiais inovatyviais sprendimais, keičiančiais mūsų gyvenimo kokybę ir planetos ateitį.
Darnios statybos link
Biomedžiagų biblioteka tampa ne tik kūrybine erdve, bet ir praktiniu įkvėpimo šaltiniu architektams, dizaineriams ar net inžinieriams, kurie ieško aplinkai draugiškų, naujų ir unikalių biomedžiagų pritaikymo sprendimų.
„Judant link darnios statybos – tokie sprendimai kaip biomedžiagos labai reikalingi. Jie padeda mums galvoti apie aplinkosaugą, apie visą medžiagos gyvavimo ciklą, kur svarbu ne tik rezultatas, bet ir visas gamybos kelias“, – sako cheminių medžiagų ekspertas, NonHazCity 3 projekto koordinatorius Lietuvoje Gražvydas Jegelevičius.
„Daug statybinių ir apdailos medžiagų šiandien vis dar skleidžia kenksmingas medžiagas – perfluorintas medžiagas, ftalatus, formaldehidą ir lakiuosius organinius junginius, kitas pavojingas medžiagas. Net jei jų kiekiai statybinėse medžiagose yra nedideli, bendras poveikis žmogaus sveikatai, ypač patalpų ore, yra reikšmingas. Todėl netoksiškos, pagal žiedinės ekonomikos principus sukurtos alternatyvos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.“ – priduria G. Jegelevičius.
Pasak jo, biomedžiagos – viena iš sričių, kur dizainas ir žaliavos, be pavojingų cheminių medžiagų gali susitikti bendram tikslui – sveikesnei aplinkai ir darnesnėms gyvenamosioms erdvėms.
Tam pačiam tikslui NonHazCity 3 projektas parengė gaires „Kaip sukurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“ bei „Statybinių medžiagų katalogą netoksiškai statybai“ (anglų kalba). Šie leidiniai skirti tiek specialistams, tiek kiekvienam gyventojui – kad būtų lengviau suprasti, kokie sprendimai daro mažiau žalos mums ir aplinkai.
Naujausi komentarai