Onos Drobelienės straipsnis, papildytas BEF komentaru

Ko prireiks?

• Natūralaus vaško (kiekis priklauso nuo turimų indų tūrio);
• Metalinių indelių (tiek, kad 2 dažytojams tektų 1 indelis);
• Pagaliuko su įsmeigtu vinuku ar adatėle su galvute (tinka tos adatėlės, kur būna supakuoti perkami marškiniai);
• Elektrinės plytelės ar dvirjų (priklauso nuo dalyvių skaičiaus);
• Dažų, geriausia gamtinių;
• Indelių dažams, kur tilptų kiaušiniai (tiek – kiek turite spalvų);
• Acto (jis pilamas į dažus, 1–2 šaukštus į kiekvieną indą);
• Pravers (0,5) paprastas pieštukas.

Paprastai vašku ornamentuojami jau virti nedažyti kiaušiniai (galimi ir kiti būdai). Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, po to gelsta, vėliau ruduoja ar net pilkėja. Marginimo įrankis – metalinė adatėlė su galvute, įtvirtinta į medinį kotelį. Pirmąsyk ornamentuojant vašku žinokite: jei vaškas nuo lukšto atšoka, neprilimpa, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti, kad būtų kambario temperatūros. Ornamento nepadarysite, jei vaškas yra per karštas – įrankiu braukiant per lukštą, jis nutįsta. Brūkšnelio forma dažniausiai primena lašą. Toje vietoje, kur pradėjome braukti, brūkšnelis bus storesnis. Iš šių dviejų elementų komponuojami įvairūs ornamentai. Judesiai turi būti greiti. Vaškas labai greitai vėsta ir stingsta. Užtrukus per ilgai, padėti taškelio ar nubraukti brūkšnelio jau nebepavyks. Tik nebijokite klaidų! Kaskart brūkšneliai bus vis tikslesni.

Vašku išmargintą kiaušinį merkite į paruoštus šaltus dažus. Kiaušiniui nusidažius, vaškas ant jo paliekamas arba nugramdomas. Vašką galima nutirpinti kiaušinį trumpam įmerkus į karštą vandenį ir greitai išgriebus, po to nusausinus minkštu skudurėliu – lukšto spalva tampa gilesnė, ryškesnė.

Pramokę pabandykite eksperimentuoti. Juk galimi ir kelių spalvų raštai. Dalį rašto nupiešus merkite kiaušinį į pačią šviesiausią spalvą. Ištraukę, nusausinę atlikite dar kelis magiškus brūkšnelius vašku ir kiaušinukas tegu keliauja į jau tamsesnę spalvą. Sluoksnis likęs po vašku išlaikys visas buvusias spalvas.

Kaip dažyti „gelažimi” juodai?

Kiaušinius dažyti „gelažimi” – senieji Dzūkų kaimų gyventojai moka nuo vaikystės. Balti ar vašku išmarginti virti kiaušiniai dienai ar parai merkiami į gamtinius dažus.

Jie paruošiami taip: susmulkinama alksnių, juodalksnių ir/arba ąžuolų žievė paverdama apie valandą vis įpilant vandens, po to į nuovirą pridedama surūdijusių gelžgalių. Paliekama apie 3 savaites, kad tirpalas parūgtų. Galima įdėti virtą raudoną burokėlį – greičiau surūgsta. Perkošti, padėti šaltai. Išgaunamos tamsios spalvos bei atspalviai – nuo melsvai pilko iki visiškai juodo.

Rudi atspalviai suteikiami naudojant stiprų svogūnų lukštų nuovirą. Numargintus vašku kiaušinukus tiesiog sudedame ir užverdame. Palaikome ir dar gerokai šiltus stropiai nuvalome medžiagos atkarpa, kad neliktų vaško. Dažai kitam virimui jau nebetinkami, dėl dažuose likusio vaško.

Gamtiniai dažai

Greitai ir lengvai kiaušinius nudažysite augaliniais dažais: svogūnų lukštais, visada žaliuojančiais bruknių ar meškauogių lapais, žolių stiebeliais, samanomis. Pravers  šieno kuokštas. Džiovintų žolelių rinkinys gali būti labai įvairus (dobilai, kiti pievų žolynai ir pan.). Kiaušiniai nusidažo žalsvai, tabako spalva, įvairiais geltonais atspalviais. Dažymo principas toks pats, kaip ir svogūnų lukštais: į puodą pridedama daug žolyčių, šieno pabirų ir viskas pavirinama. Kiaušiniai gali būti dedami tiesiai į nuovirą arba apraišiojami, pavyzdžiui, svogūnų lukštais (raudonesnių atspalvių suteiks raudoni svogūnų lukštai), įvyniojant žemuogės lapelį, įberiant kelias perlines kruopas, ar svogūno griežinėlio ratuką. Čia išradingumas ir noras išbandyti tikrai nepakenks.

Dažymui tinka visi augalai, turintys dažomųjų medžiagų. Dažo visos jo dalys, bet visada stipriau šaknys bei žiedai. Gerai dažo kai kurių augalų sėklos, konkorėžiai (pvz., juodalksnių, alksnių, (dzūkų vadinami būžukais), žievė (ąžuolo, alksnio). Tinka graikiniai riešutai ar augalai, turintys daug tanino (pvz., arbatžolės). Tinka kava. Dažo tamsiomis spalvomis. Šlamučiai nudažys ryškiai geltonai, šaltekšniai – gelsvai, o nuo rykštenių kiaušinių lukštas įgaus garstyčių atspalvį. Meškauogės, bruknės – ryškiai žaliais atspalviais. Kinrožė (dažas nepatvarus, švelnus) lukštui suteiks lengvo melsvumo. Augalų dažomąsias medžiagas galima sutvirtinti actu, valgomąja druska.

Reikšmės ir simboliai

Margučiai marginami praktiškai visomis spalvomis. Margutį dovanojant verta žinoti, ką jos simbolizuoja:

• Juoda spalva reiškia žemę, gausumą, pilnatvę;
• raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia;
• žalia – augimas, sveikata, ramybė;
• geltona, rusva – derlius, šviesa, jaukumas, šiluma;
• mėlyna – dangus, palaima.

Margučių raštai ir simboliai dažniausiai tokie patys, kokie vartojami kitur (pvz., audinių, skrynių puošyboje). Įdomu tai, kad labai dažnai margutis padalinamas į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Tai simbolizuoja du pasaulius – dienos ir nakties. O ten jau galima sudėti visus savo norus, linkėjimus, svajones. Tiesiog nupiešti įsivaizduojamą pasaulį. Margučiuose dažni saulės, žvaigždžių, mėnulio, žalčiuko motyvai, paukščių pėdutės, rūtos, rugio varpos ar kitų žolynų, dirbamų laukų raštai. Žydintis ir klestintis bundančios gamtos pasaulis.

Jeigu nepasiruošėte gamtinių dažų – tiks ir kitokie. Jų galima įsigyti visuose didesniuose prekybos centruose. Dažant numargintus vašku kiaušinius reikia žinoti, kad dažai neturi būti labai karšti ir jokiu būdu verdantys. Karštuose dažuose atsidūręs vaškas tiesiog nutirps nuo kiaušinių ir jį tik išteplios. Dažus tirpinkite vos drungname vandenyje, įpilant šaukštą druskos ar acto. Sudėkite kiaušinius ir kaitinkite labai atsargiai ant silpnos ugnies. Nudažytus kiaušinius traukime iš puodo, dėkime ant popierinių servetėlių ar popieriaus ir leiskime nudžiūti.

Kaip pašalinti vašką?

Kad vaškas lengvai nusiimtų, margučius geriausia atšaldyti. Tą padarykite pusvalandžiui padėdami į šaldytuvą. Vaškas bus trapesnis ir lengviau nubyrės. Jį lengvai nuskusite mažu aštriu peiliuku. Nuvalytus margučius galima nublizginti lašeliu aliejaus.

Išmokę kiekvienas surasite savo būdų ir priemonių. Tai puikus kūrybinis procesas, kai žinai pagrindinius vašku marginimo dėsnius.

Kiaušinių marginimas puiki proga pajusti Velykų dvasią ir suburti šeimą bendram šventės laukimui!

Baltijos aplinkos forumo komentaras apie dažus: natūralūs ar cheminiai?

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė teigia, kad kiaušinius saugiausia dažyti tuo, ką siūlo pati gamta. Tokius margučius gali drąsiai ragauti tiek maži vaikai, tiek besilaukiančios moterys. Svarbus dažymo natūraliais dažais privalumas – žasimingumas. „Niekada nežinai, kokią spalvą gausi, o pats dažų gamybos procesas šiek tiek primena senovines apeigas, netgi – raganavimą. Tai galima žaismingai pateikti mažiesiems. Juk maišyti įvairių žolėlių pilną puodą dideliu mediniu samčiu kur kas įdomiau nei suberti nusipirktus dažus į indelį,“ – pastebi Laura Stančė.

Nuotraukoje L. Stančės natūraliais dažais dažyti kiaušiniai: mėlyni ir violetiniai – raudonuoju kopūstu, juodi – kava, arbata, geltonas – ciberžole, rudi – kiaušinių lukštais, rausvas – burokėliais.

Jeigu vis tik dažote ne natūraliais dažais, geriausia alternatyva – maistiniai dažai. Vis tik, juose gali pasitaikyti priedų, kurių poveikis sveikatai yra mažai ištirtas, todėl patariame jų vengti. Tai E 120 (košenilis, karmino rūgštis, karminas), E 123 (amarantas), E 127 (eritrozinas), E 128 (raudonasis 2G), E 131 (patentuotas  mėlynasis V), E 132 (indigotinas, indigokarminas), E 133 (briliantinis mėlynasis FCF), E 140 (chlorofilai), E 141 (chlorofilų vario kompleksai), E 142 (žaliasis S), E 150a–d (karamelė), E 151 (juodasis PN), E 153 (augalinės anglys), E 154 (rudasis FK), E 155 (rudasis HT), E 162 (burokėlių raudonasis, betaninas), E 163 (antocianinai), E 171 (titano dioksidas), E 172 (geležies oksidai), E 173 (aliuminis), E 180 (litolrubinas BK).

Jeigu vis tik dažote ne natūraliais dažais, patariame nevalgyti tokio kiaušinio, kurio vidus nusidažęs. Visų pirma todėl, kad yra galimybė apsinuodyti arba sukelti alerginę reakciją. Dar viena priežastis – jeigu dažų pigmento sudėtyje yra sunkiųjų metalų, patekę į organizmą, jie kaupiasi, tad taip papildomai teršiame savo organizmą,“ – sako Laura Stančė.

Renkantis cheminius nemaistinius dažus, būtina žinoti apie galimą pavojų sveikatai. „Kiaušiniams marginti skirti dažai susideda iš maistinių dažiklių, kuriuos dedame į rūgštinę terpę, dažniausiai – actą, – pasakoja L. Stančė. – Kaip maistinių dažų alternatyvą kai kurie žmonės renkasi anilininius dažus, skirtus medvilnei ar vilnai. Norėčiau įspėti, kad jeigu dažuose yra anilino (taip vis dar gali nutikti, jei dažai pagaminti ne Europos Sąjungoje), jie gali skatinti egzemą, aknę, karcinomą, taip pat gali kilti sveikatos problemų, jei kvėpuosite tokių dažų garais.“ Specialistė pabrėžia, kad šiuo metu anilinas dažniausiai keičiamas saugesne alternatyva, tačiau dažų pavadinimas išliko. „Pavadinimas anilininiai dažai dar nereiškia, kad juose yra anilino, – teigia L. Stančė. – Tačiau šiuose dažuose gali slypėti pavojus, susijęs su spalvai išgauti dažniausiai naudojamais pigmentais. Šie pigmentai gali būti natūralūs arba su sunkiųjų metalų priemaišomis. Be to, į dažus dedama papildomų sintetinių priedų, skirtų spalvos intensyvumui palaikyti, blizgesiui išgauti ir pan.“ Ekspertė įspėja, kad verdant nemaistinius dažus išsiskiria garų, kurie gali dirginti bei alergizuoti. „Šis poveikis gali būti labai nemalonus, ypač vaikams. Taigi jeigu virtuvėje sukiojasi mažieji pagalbininkai, kiaušiniams dažyti geriau rinkitės maistinius dažus arba gamtinius produktus“, – pataria L. Stančė.

Baltijos aplinkos forumo eksperimentas dažant kiaušinius natūraliais dažais

Siekdami įrodyti, kad dažymas natūraliais dažais nėra sudėtingas, likus savaitei iki šv. Velykų išmėginome keletą nesunkiai paruošiamų natūralių dažų.

Nedidelį puodą pripildėme tokiu vandens kiekiu, kad jis apsemtų dažomus kiaušinius. Į vandenį įpylėme 1 šaukštelį acto (na, gal šliūkštelėjome ir kiek daugiau), šiek tiek druskos, kad kiaušiniai nesuskiltų, ir tam tikrą kiekį intensyvią spalvą turinčių augalų dalių. Mišinį virėme 15-30 min. Į atvėsusius dažus merkėme kiaušinius ir dar verėme 15-30 min. Išvirtus kiaušinius palikome dažuose dar keletai valandų (dažniausiai – nakčiai). Nuo to, kiek laiko laikėme margučius dažuose, priklausė spalvos intensyvumas.

Eksperimentas parodė, kad natūralių dažų paruošimas nėra ilgas ir sudėtingas procesas, margučiai gaunasi tikrai įdomūs. Geriausiai nudažė kava (tamsiausias rudas kiaušinis), raudonasis kopūstas (mėlynas kiaušinis), burokėliai ir ciberžolė (rusvai gelsvi kiaušiniai). Soja bei paprikos milteliai mažai pakeitė lukšto spalvą (balti, vos kelis rusvus, oranžinius elementus įgavę). Įdomu tai, kad kava dažytas kiaušinis ne tik kvepėjo kava, bet ir ilgiau laikomas įgavo įvairių raštų, šiek tiek kito spalva. Tikra staigmena, kokį jį rasi praėjus pusdieniui.

Kaip išgauti spalvas natūraliais dažais?

• Melsvai violetinė: šiek tiek virtų mėlynųjų svogūnų lukštų, po šlakelį stiprios ybiškių arbatos ir raudonojo vyno.
• Mėlyna: sauja šaldytų mėlynių, keli raudongūžių kopūstų lapai, raudonųjų vynuogių sulčių.
• Žalia: ryšelis špinatų, petražolių.
• Žalsvai geltona: daug geltonų obuolių žievelių, geltonoji citrinos žievelės dalis.
• Geltona: apelsinų arba citrinų žievelių, morkų, ciberžolių, stiprios ramunėlių arbatos, žaliosios arbatos.
• Auksinė: sauja krapų sėklų.
• Ruda: stiprios plikytos kavos,juodosios arbatos.
• Oranžinė: svogūnų lukštų, virtų morkų, aitriųjų paprika miltelių, paprikų miltelių.
• Ryškiai rožinė: burokėlių, spanguolių tyrės, aviečių sulčių, raudonųjų vynuogių sulčių, marinuotų burokėlių skysčio.
• Raudona: daug virtų svogūnų lukštų, konservuotų vyšnių su sultimis, aviečių sulčių.