Šiandien matome daugybę iniciatyvų, raginančių gyventi tvariai, pirkti atsakingai, vengti taršos ir pavojingų medžiagų. Tačiau vis dar negalime atsikratyti gausaus ir neatsakingo vartojimo. Kas tai lemia ir ką galime dėl to padaryti? Šios mintys aptartos diskusijoje apie verslo aplinkosaugines atsakomybes ir vartotojų elgseną.

Kalbant apie vartojimą, neišvengiamai turime kalbėti ir apie emocijas. Didžioji dalis vartotojų prekes renkasi ne remdamiesi racionalumu, o pasitelkdami emocijas. Pasak Neringos Mataitytės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantės, tiriančios emocijų vaidmenį klimato kaitos politikoje ir diplomatijoje bei nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į susisijusius procesus, kadangi žmonės yra emocionalūs, būtent todėl yra svarbu keisti emocinę kultūrą – formuoti naujus įpročius.

Šiandien ypač svarbu kalbėti apie įpročius perkant gaminius, kuriuose gali būti pavojingų cheminių medžiagų. Tokios medžiagos gali atsidurti bet kur – žaisluose, dekoracijose, namų apyvokos daiktuose. Tad itin svarbu žinoti, kokius gaminius perkame. Kas turėtų būti už tai atsakingas? Gaminius parduodantys verslininkai ar patys vartotojai?

N. Mataitytės manymu, įprasta, jog mes tarsi pasiskirstome į dvi stovyklas – verslą ir vartotojus. Dažnai manome, kad verslas yra tie labiausiai racionalūs kapitalistai, o vartotojai – emocionalios asmenybės. Tačiau pamirštame, jog verslo atstovai yra visuomenės dalis, kuriems taip pat turėtų rūpėti mūsų aplinka, mat ir patys joje gyvena.

Kas turėtų formuoti naujus įpročius?

Taigi, kas turėtų formuoti naujus tvarius įpročius? Ar turėtume laukti, kol įmonės bus prispaustos naujų įstatymų ir taisyklių ir tik tada atsikratys pavojingų medžiagų gaminiuose ar tokio spaudimo sulauks iš tiekimo grandinės dalyvių? O galbūt reikėtų tikėtis vidinio vertybinio įmonių pokyčio?

Visa tai yra svarbu, tačiau pasak Eglės Buitvydaitės, Londono ekonomikos ir politikos mokslų absolventės, besigilinančios į tarptautinį verslą ir elgsenos ekonomiką, ne ką mažiau svarbus faktorius yra vartotojų spaudimas. Svarbu, kad žmonės būtų susirūpinę, domėtųsi, kokį gaminį perką, jiems rūpėtų jų sveikata ir aplinka. Verslas tikrai atsižvelgs į bene svarbiausią ir jiems pelną nešančią grandį – vartotoją.

Svarbu veikti visiems

Taigi, rezultatų pasieksime tik veikdami drauge – vartotojai atsakingai rinkdamiesi prekes ir keliantys reikalavimus atsakingam verslui bei verslininkai ir be įstatymų spaudimo besiimantys vertybinių pokyčių. Kaip šiuos dalykus galime suderinti? Puikiu pavyzdžiu gali tapti speciali programėlė „Scan4Chem“, leidžianti skenuoti kietuosius gaminius (baldus, kanceliarines prekes, dekoracijas) ir rasti informaciją arba reikalauti jos iš pardavėjo apie labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas gaminiuose. Ši programėlė taip pat puikus įrankis ir verslams, norintiems užbėgti užklausoms už akių ir jau dabar pateikti reikiamą informaciją suvedant ją į duomenų bazę.

Ką dar, kaip vartotojai, galime padaryti be spaudimo verslui? Nors esame emocionalios būtybės, turėtume išsamiai susipažinti su tvarumo praktikomis ir jas taikyti protingai.

• Visų pirmą, apgalvokime, ar perkamo daikto mums tikrai reikia? Nepasiduokime socialinėms medijoms ir reklamose taikomam žaliajam smegenų plovimui. Norint gyventi tvariai mums nereikia išmesti „netvariais“ laikomų daiktų ir tučtuojau susipirkti rinkinio naujų.
• Tikrinkime informaciją, nepasitikėkime vien nuomonės formuotojų žodžiu, pavyzdžiui, jog jų siūlomi marškinėliai ekologiški.
• Tvariai gyventi padės atsižvelgimas į savo tradicijas ir regioną. Vietinė produkcija, rankų darbas gali tapti puikiais pagalbininkais siekiant tvaresnio gyvenimo.
• Supraskime, jog tvarūs sprendimai ne visada bus patys patogiausi ar taupantys laiką – kartais tenka leistis į kompromisus.
• Žvelkime į viską per vertybinę prizmę, ieškokime vidinio pasitenkinimo.

Diskusijos yra projekto Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ dalis, finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.