XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje Hammarby Sjöstad buvo žinomas kaip apleistas, užterštas ir nesaugus pramoninis rajonas. Nors tuo metu miestų darnumas dar nebuvo aktualija, į kurią būtų kreipiamas didelis dėmesys, rajono vystytojai išsikėlė tikslą išvalyti rajoną nuo teršalų ir sukurti tvarumu pasižymintį gyvenamąjį kvartalą, tvarumo principus integruojant nuo pirmųjų rajono projektavimo etapų. Šiandien Hammarby projektas yra beveik užbaigtas, o iki 2030 metų siekiama tapti pilnai save išlaikančiu ir klimatui neutraliu rajonu.

Rajone – efektyvūs energijos valdymo sprendimai

Dabar Hammarby Sjöstad yra vienas maloniausių Stokholmo gyvenamųjų rajonų ir vienas sėkmingiausių pasaulyje miesto industrinių teritorijų transformacijos pavyzdžių. Rajone gyvena apie 20 000 žmonių ir teikiama apie 10 000 darbo vietų biuruose. Šis rajonas toliau kelia ambicingus poveikio aplinkai mažinimo tikslus ir neketina sustoti. Planuose – tęsti anglies dioksido išskyrimo mažinimą, iškeliant aukštus reikalavimus pastatų ir įrangos energetiniam efektyvumui bei įdarbinant naujausias technologijas ir jų sistemas.

Kvartale išplėtota vakuuminė rūšiuotų maisto ir kitų atliekų surinkimo sistema, kuri leidžia sumažinti sunkiojo transporto srautus ir įgalina maisto atliekas transformuoti į kompostą, kuris vėliau nukreipimas į žemės ūkį. Taip pat rajone veikia biodujų jėgainė, kurioje iš rajono nuotekų valymo įrenginių dumblo, prieš nukreipiant jį laukų tręšimui, išskiriamos biodujos. Susidariusios biodujos deginamos kogeneracinėse jėgainėse, kur rajono pastatams generuojama tiek terminė tiek elektros energija. Kita dalis biodujų naudojama kaip kuras viešajame transporte ir net pačių gyventojų maisto ruošimui! Rajono namai yra šildomi naudojant šiltą nuotekų vandenį, atliekų energiją ir biodegalus. Taip pat rajone yra naudojama saulės energija ir vėjo jėgainės, nuolat eksperimentuojama su įvairiais energijos tiekimo sprendimais.

Išskirtinė vandens valymo sistema

Hammarby Sjöstad išsiskiria vandens valdymo sistema. Buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra įrengti pačiame kvartale, virš jo įrengtas parkas. Lietaus vanduo patenka tiesiai į gruntą arba į atvirus kanalus, kuriuose tekėdamas link Baltijos jūros yra natūraliai filtruojamas ir prisotinamas deguonimi, taip lietaus vandenį apvalant nuo teršalų. Tokiu būdu vanduo efektyviai panaudojamas ir grąžinamas į natūralų ciklą, buitinių nuotekų valymo sistemos neapkraunamos, o kanalai yra svarbi rajono rekreacijos dalis. Rajonas taip pat naudoja išmaniai valdomas vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemas, kad būtų sumažintas vandens vartojimas.

Hammarby Sjöstad – įkvepiantis pavyzdys, kuriuo galėtų pasekti Lietuva

„NonHazCity 3“ projekto komanda iš Lietuvos bei kitų Baltijos regiono šalių lankėsi Hammarby Sjöstad rajone ir sėmėsi patirties, kaip galima mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą gyvenamo kvartalo lygmeniu ir užtikrinti sveiką bei saugią aplinką. Projekte dalyvaujantys Lietuvos ekspertai, specialistai ir mokslo darbuotojai iš Baltijos aplinkos forumo, Aplinkos inžinerijos instituto (Kauno technologijos universiteto), KTU „M-lab“ bei Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro (ECAT) liko maloniai nustebinti. „Labiausiai paliko įspūdį kaip efektyviai tarpusavyje integruojamos skirtingos poveikį aplinkai mažinančių technologijos, taikomos įvairios statybų praktikos, įdarbinamos „mėlynosios“ ir „žaliosios“ infrastruktūros. Rajone puoselėjama senolių socialinė ir psichologinė gerovė, naudojami edukaciniai žaidimai, skirti maksimaliai įtraukti gyventojus į visą kvartalo darnumo mechanizmą. Hammarby Sjöstad yra puikus pavyzdys, kaip tvarūs principai gali būti taikomi miesto planavime ir gyvenamųjų rajonų kūrimo procese.“ – sako dr. Edgaras Stunžėnas, KTU Aplinkos inžinerijos instituto Projekto ekspertas ir Studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ vadovas.