Miestai nuolat evoliucionuoja, kinta. Ypač didelę įtaką tam daro plėtra ir statybos. Nors šie procesai sąlygoja pažangą įvairiose srityse, bet kartu jie atsineša ir paslėptas grėsmes – pavojingas chemines medžiagas statybose ir pastatuose.

NonHazCity 3 projektu siekiama sustabdyti procesus, kai pavojingos cheminės medžiagos nejučia prasibrauna į mūsų artimą aplinką. Šiuo tikslu projekto komanda atliko atrankinio pobūdžio tyrimus, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniems, išsamiems tyrimams ir padės sumažinti statyboje naudojamų pavojingų cheminių medžiagų keliamą riziką, bei leis sukurti saugesnę, sveikesnę miestų aplinką.

Tyrimų apimtis

NonHazCity 3 projekto tyrimai vyko penkiuose Baltijos jūros regiono miestuose: Taline, Helsinkyje, Turku, Vasterose ir Stokholme. Tyrimų tikslas buvo geriau suprasti, kiek statybinės medžiagos prisideda prie pavojingų cheminių medžiagų taršos tiek pastatų išorės, tiek vidaus aplinkoje. Projekto komanda atlikto atrankinius tyrimus penkiose skirtingose terpėse: statybinėse medžiagose, lietaus nuotekų vandenyje, patalpų dulkėse, patalpų ore ir nuotekų vandenyje iš gyvenamųjų rajonų. Nors ir ne visos terpės buvo tiriamos kiekviename mieste, šie tyrimai padėjo aptikti pavojingų cheminių medžiagų šaltinius.

Atlikus tyrimą nustatytos kelios statybinėse medžiagose dažniausiai aptinkamų pavojingų cheminių medžiagų grupės:

• Ftalatai: nadojami plastiko suminkštinimui, aptinkami PVC grindų dangoje, kabeliuose, stogo membranose ir plokščių stogų dangose. Ftalatai trikdo gyvų organizmų hormonines sistemas.
• PFAS: perfluorintos medžiagos, kurios yra itin patvarios ir kelia reikšmingą ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai riziką. Naudojama dėl savo savybių: atstumia vandenį ir riebalus, yra atsparios karščiui.
• Bisfenoliai: endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Naudojamos plastiko gamyboje.
• Organofosforo esteriai (OPE): naudojami kaip antipirenai (degumą mažinančios medžiagos) ir plastifikatoriai. Susiję su neigiamu poveikiu sveikatai.
• Bromintos degumą mažinančios medžiagos (BFR): ilgai išlieka aplinkoje, gali sukelti nervų sistemos bei hormoninius sutrikimus.
• Biocidinės medžiagos: naudojami norint išvengti bakterijų ar pelėsio plitimo (pvz., medinių pastatų statyboje). Dėl jų panaudojimo gali vystytis biocidinėms medžiagoms atsparūs mikroorganizmai.
• Chlorinti parafinai (CP): yra patvarūs ir ilgai išlieka aplinkoje, kaupiasi gyvuose organizmuose ir gali sukelti vėžį.
• Lakieji organiniai junginiai (LOJ): aptinkami dažuose, tirpikliuose, klijuose. Sukelia įvairius sveikatos sutrikimus.
• Metalai: aptinkami statybinėse medžiagose. Švinas, kadmis, gyvsidabris – toksiški žmogui net ir mažomis koncentracijomis. Cinkas ir varis toksiški vandens aplinkoje.

Pagrindiniai tyrimo rezultatai

Patalpų dulkės

Patalpų dulkėse randamos pavojingos cheminės medžiagos atspindi tai, kokios statybinės medžiagos naudojamos patalpose. Nemažai šių cheminių medžiagų yra apribotos teisės aktais ir jau nebenaudojamos, tad jų dulkių mėginiuose didelėmis koncentracijomis neaptikome. Tačiau tyrimai vis dar parodo reikšmingas koncentracijas chlorintų parafinų, nors ir šie junginiai apriboti, bei PFAS medžiagų. Įprastai, didesnės pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos surandamos namuose su PVC grindų danga bei apdorotais paviršiais.

Lietaus nuotekų vanduo

Lietaus vanduo veikia kaip teršalų pernešėjas iš užstatytų teritorijų į gamtinę aplinką. Tirtuose lietaus nuotekų vandens mėginiuose aptikome biocidinių medžiagų, organofosforo esterių, metalų ir PFAS medžiagų. Teršalų koncentracijos skirtinguose miestuose ir skirtinguose pastatų tipuose skyrėsi. Biocidinės medžiagos (diuronas, propikonazolas, mekopropas) aptiktos miesto erdvėse, kur vyravo daug naujų medinių fasadų.

PFAS

Perfluorintos medžiagos aptiktos įvairiuose mėginiuose skirtinguose miestuose, koncentracijos smarkiai skyrėsi. Šios medžiagos naudojamos įvairiose srityse dėl savo atsparumo karščiui, jos atstumia vandenį, riebalus. Šios medžiagos yra itin patvarios (ilgai išlieka aplinkoje) ir kelia ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai pavojų.

TCPP tarša

Deja, TCPP yra plačiai paplitęs. Projekto tyrimų metu šis junginys aptiktas lietaus nuotekų vandenyje, gyvenamųjų rajonų nuotekose ir namų dulkėse. Tai parodo šios medžiagos polinkį lengvai sklisti.

Naujos pavojingos cheminės medžiagos

Tyrimo metu pastebėjome, kad senos susirūpinimą keliančios medžiagos dažnai yra keičiamos naujomis. Tačiau naujų medžiagų poveikis dar nėra žinomas, todėl yra būtini išsamūs ilgalaikiai tyrimai.

Rekomendacijos saugesnei miestų aplinkai

• Reguliuojančioms institucijoms: įteisinti griežtesnius teisės aktų reikalavimus dėl pavojingų cheminių medžiagų statybose naudojimo, paskatinti saugesnių statybinių medžiagų naudojimą.
• Valdžios institucijoms: užtikrinti statybinių medžiagų atitikimą esamiems teisės aktų reikalavimams, tobulinti stebėsenos sistemas, kurios padėtų geriau nustatyti  naujas pavojingas medžiagas, ir šviesti visuomenę apie pavojingų cheminių medžiagų keliamą riziką. Skatinti saugesnes alternatyvas, gerinti atliekų tvarkymą siekiant užtikrinti, kad perdirbtos medžiagos būtų be pavojingų cheminių medžiagų likučių. Bendardarbiauti su miestų ir rajonų plėtros padaliniais tobulinant pirkimo procesus, kurie padėtų riboti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą.
• Statytojams: vengti naudoti statybines  medžiagas, kurių sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų. Reikalauti iš tiekėjų, kad jie teiktų informaciją apie statybinių medžiagų sudėtį ir pavojingas chemines medžiagas keistų į saugesnes alternatyvas. Gerinti atliekų valdymą siekiant užtikrinti, kad gaminiai, pagaminti iš perdirbtų atliekų, būtų be pavojingų cheminių medžiagų.

Apibendrinimas

NonHazCity 3 projekto tyrimai patvirtina, jog labai svarbu tęsti pavojingų cheminių medžiagų stebėseną, būtina įgyvendinti griežtesnius teisės aktų reikalavimus ir populiarinti saugesnes statybines medžiagas, siekiant sumažinti pavojingų cheminių medžiagų koncentracijas aplinkoje, bei jų keliamą pavojų. Vadovaujantis šiomis rekomendacijomis miestai gali apsaugoti savo aplinką ir sukurti saugesnes viešąsias erdves, bei saugesnes sąlygas gyventojams.

Bendradarbiavimas tarp miestų ir šalių yra būtinas, siekiant dalintis informacija ir gerąja praktika. Bendros iniciatyvos gali padėti sumažinti statybinių medžiagų keliamą taršą taip ilgainiui pagerinant aplinkos sąlygas ir visuomenės sveikatą. Dirbkime drauge siekdami padaryti mūsų miestus saugesniais ir sveikesniais mums visiems.