Apie 90 % savo laiko praleidžiame patalpose. Visi norime įsikurti ir gyventi sveikoje aplinkoje, be taip pat ir nepadaryti neigiamo poveikio ateities kartų gerovei. Tai dvi svarios priežastys, dėl kurių reikia mažinti gamtinių išteklių naudojimą, poveikį aplinkai ir pavojingų medžiagų, patenkančių į mūsų gyvenamąją ar darbo aplinką bei kenkiančių mūsų sveikatai ir gamtinei aplinkai, sunaudojimą. Kiekvienas renovacijos projektas, mažas ar didelis, suteikia galimybę tai padaryti.

Pristatome leidinį „Kaip sukurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“, kuris padės pasirinkti saugesnes jums ir aplinkai statybines medžiagas.

Renovuodami savo butus ir namus ar didindami jų plotą turime beveik neribotas galimybes skirtingų medžiagų, spalvų ir dizaino pasirinkimui. Pradedant natūraliai užaugintais produktais, kuriuos motina žemė sukūrė per milijonus metų, ir baigiant pilnai sintetinės kilmės alternatyvomis. Kiekvienas variantas pasižymi savitu ŠESD pėdsaku ir cheminių medžiagų turiniu. Norint gyventi neperžengiant Žemės sistemos ribų (gebėjimo atsinaujinti), reikės mažinti išteklių naudojimą ir kiek įmanoma pakartotinai naudoti įvairias medžiagas. Dėl šių priežasčių visuomet reikėtų apsvarstyti ir taikyti žiedinės ekonomikos principus renkantis statybines medžiagas ir planuojant statybas.

Visi siekiame, kad mūsų namai būtų gražūs ir patogūs. Todėl renkamės praktinių savybių turinčius produktus, pvz., vandeniui atsparius dažus sienoms arba grindis, nesukeliančias elektrostatinio krūvio. Šios savybės dažnai išgaunamos naudojant cheminius priedus. Deja, bet kasmet dėl mūsų gyvenamosios erdvės gražinimo iš statybinių medžiagų į aplinką patenka dešimtys tūkstančių tonų pavojingų cheminių medžiagų: lakiųjų organinių junginių, plastifikatorių, antipirenų ir kitų medžiagų. Net ir po daugelio metų pavojingos medžiagos gali sklisti iš statybinių medžiagų ir sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Galimas poveikis yra alerginės reakcijos, galvos skausmas ir nuovargis, taip pat ilgalaikis poveikis, pavyzdžiui, vėžiniai susirgimai ar medžiagų apykaitos sutrikimai.

Tyrimai rodo, kad pastatų patalpų oras dažnai yra daug kartų kenksmingesnis mūsų sveikatai nei lauko oras. Vaikai, kūdikiai, besilaukiančios mamos bei dar negimę kūdikiai yra ypač jautrūs endokrininę sistemą veikiančių cheminių medžiagų neigiamam poveikiui sveikatai. Pasekmės, pavyzdžiui, sumažėjęs vaisingumas, kartais išryškėja tik po daugelio metų.

Dėl cheminių medžiagų išsiskyrimo kenčia ne tik mūsų sveikata, bet ir aplinka. Kartu su nuotekomis, dulkėmis ir oru kenksmingos medžiagos iš patalpų patenka į išorę, o lietus jas nuplauna nuo stogų ir fasadų. Taip šių medžiagų mišinys patenka į požeminį vandenį, upes ir ežerus. Tik 38 % ES paviršinių vandenų neužteršti cheminėmis medžiagomis. Pastatuose esančios cheminės medžiagos nėra vienintelė to priežastis, tačiau jos taip pat tam turi įtakos. Naudodamiesi šiuo leidiniu lengviau išsirinksite tinkamiausias statybines medžiagas savo projektui, atsižvelgdami į cheminę sudėtį, ŠESD pėdsaką ir potencialaus atitikimo žiedinės ekonomikos principams.