Esame nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija, kuri tiki, kad mūsų planetą būtina saugoti ne nuo žmonių, bet drauge su jais.
Kodėl tai svarbu?
Sintetinės medžiagos, paprastai vadinamos plastiku, yra plačiai paplitusios mūsų gyvenime. Neatsiejami mūsų kasdienio gyvenimo daiktai, tokie kaip maisto pakuotės, drabužiai, baldai, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir net atsarginės mūsų kūno dalys, kaip protezai ir dantų plombos, yra pagaminti iš plastiko. Esant tokiai gausybei gaminių, nenuostabu, kad iš šiuo metu esančio plastiko pagaminus plėvelę, jos užtektų apvynioti žemę šešis kartus. Ir tai dar ne viskas: plastiko suvartojimas visame pasaulyje ir toliau auga taip greitai, kad kiekvienais metais pasaulyje jo pagaminama daugiau nei 300 milijonų tonų. Plastikas buvo revoliucinis išradimas žmonijos istorijoje. Tamsioji šio išradimo pusė yra ta, kad didžiuliai kiekiai plastiko (vidutiniais skaičiavimais 10 proc. kasmet) savo gyvenimą baigia upėse, jūrose ir vandenynuose. Tai atitinka vieną sunkvežimį atliekų per minutę. Aplinkoje makro- ir mezoplastikai (> 5 mm) mechaninių, cheminių ir biologinių procesų metu suskyla iki mikro- (1 μm iki 5 mm) ir galiausiai iki nanoplastikų (< 1 μm). Kartu su mikroplastiku iš kitų šaltinių, tokių kaip besidėvinčios padangos ar tekstilė, jis kaupiasi vandenynuose. Moksliškai įrodyta, kad plastiko yra visuose vandenynuose: nuo ašigalių iki pusiaujo, vandens paviršiuje, jūros dugno nuosėdose ir pakrantėse. Šiandien pasaulio vandenynuose yra daugiau nei 50 trilijonų mikroplastiko dalelių. Tai 500 kartų daugiau dalelių, nei žvaigždžių mūsų galaktikoje!
Ekspertai prognozuoja, kad šis mikroplastiko dalelių skaičius stipriai augs ir 2050 m. pranoks visų vandenyne esančių žuvų svorį. Jau dabar egzistuoja vandenynų regionai, kuriuose yra 6 kartus daugiau mikroplastiko dalelių nei planktono. Jūriniai organizmai mitybos metu praryja plastiką, kas lemia didelio masto žuvų ir jūros gėrybių užterštumą mikroplastiku. Plastikas per mitybos grandinę galiausiai atsiduria mūsų lėkštėse. Jame gali būti didelis skaičius įvairių toksinų ir endokrininę sistemą veikiančių cheminių medžiagų. Šios medžiagos patenka į aplinką ir gali neigiamai paveikti žmones, gyvūnus ir ekosistemas. Į mūsų organizmą šios medžiagos patenka per kvėpavimo takus, per kontaktą su oda ir per maisto grandinę bei taip kelia pavojų mūsų sveikatai.
Poveikis sveikatai ir aplinkai
Cheminės medžiagos gali išsiskirti iš plastiko. Tai reiškia, kad toksiškos medžiagos gali patekti į maistą, daiktus ir aplinką. Taip yra dėl to, kad plastikas turi į kempinę panašią struktūrą, sudarytą iš linijinių ar kryžmiškai sujungtų įvairiai susipynusių molekulių grandinių. Pridėtinės medžiagos nėra stipriai įsitvirtinusios šioje struktūroje. Be priedų, plastikuose dažnai yra gamybos procesų likučių, tarp jų ir sveikatai bei aplinkai kenksmingi komponentai (tokie kaip stirenas, melaminas ar vinilo chloridas) ar tirpiklių likučiai (tokie kaip chlorinti angliavandeniliai). Toksiškos ir endokrininę sistemą veikiančios medžiagos gali išsiskirti iš plastiko esant tam tikroms cheminėms ar fizikinėms sąlygoms (karštis, UV radiacija, riebi / rūgštinė aplinka) ar senėjimo proceso metu ir kauptis aplinkoje. Į žmonių organizmą išsiskyrusios medžiagos gali patekti įkvepiant, per odą ir užteršto maisto vartojimą. Ypač nerimą kelia cheminių medžiagų „migracija“ maistui liečiantis su plastikine pakuote.
„Aš staiga nuo to nenumirsiu“. Kontaktas su sveikatai ir aplinkai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis nebūtinai turi būti susijęs su neigiamomis pasekmėmis mums. Mus turėtų jaudinti tai, kiek laiko mes kontaktuojame su plastiku ir medžiagomis, iš kurių jie pagaminti. Išvyniodami maisto gaminius iš plastikinių pakuočių, atlikdami jogos pratimus ant guminių kilimėlių, nešiodami gumines šlepetes, gerdami iš plastikinio buteliuko ir kvėpuodami kambario oru, kurio grindys išklotos PVC danga – visa tai sudėjus gauname ilgą laiko tarpą, per kurį mes kontaktuojame su plastiku. Ir tai vyksta kasdien, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį, metų metus. Šio ilgalaikio poveikio, t.y. kai mes esame veikiami tam tikros medžiagos ilgą periodą, pasekmės nėra aiškios. Šis neaiškumas visų pirma yra susijęs su nepaprastai dideliais sunkumais matuojant ilgalaikį cheminių medžiagų poveikį. Tam tikri tyrimai turi būti vykdomi kelis dešimtmečius ir, iš principo, yra labai sunku įrodyti priežasties ir pasekmės ryšius. Taip yra dėl daugybės skirtingų poveikių, kuriuos kiekvienas iš mūsų patiria per ilgesnį laikotarpį. Todėl geriau imtis atsargumo priemonių ir kiek įmanoma sumažinti savo kontaktą su potencialiai pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir produktais.
„Esu tikras, kad viskas yra kontroliuojama“. Šis teiginys nėra visiškai neteisingas. Cheminės medžiagos ir jų poveikis skirtingiems organizmams yra tiriamas. Tačiau cheminių medžiagų rizikos vertinimas dažniausiai apsiriboja vienos medžiagos poveikio tyrimu. Įtraukti visa kitą pareikalautų didžiulių pastangų ir tai nebūtų įmanoma įprastomis laboratorinėmis sąlygomis. Mūsų kasdieninis gyvenimas yra visiškai kitoks: mes naudojame daugybę plastikinių produktų – nuo maišelio ryžiams virti iki plastikinio virdulio ar kavos puodelio. Mes esame veikiami skirtingų cheminių medžiagų mišinio. Viso kokteilio iš abejotinų medžiagų. Dėl šios aplinkybės ir atsirado kokteilio efekto terminas: vienos cheminės medžiagos kiekis produkte gali neviršyti leistinų ribų, tačiau gali sąveikauti su teršalais iš kitų gaminių ir tokiu būdu gali gautis stipresnis bendras poveikis, nei kiekvienos medžiagos atskirai.
„Nuodą apibrėžia dozė“. Šis teiginys apie problemą, vadinamą mažos dozės efektu ir susijusią su endokrininę sistemą veikiančiais teršalais. Medžiagoms paprastai yra nustatomas slenkstinis dydis, daroma prielaida, kad žmogaus kūnas (arba augalai ir gyvūnai) nepatirs žalos, kol šis lygis nebus peržengtas. Endokrininę sistemą veikiančios medžiagos ne visuomet atitinka klasikinę toksikologijos koncepciją: kuo didesnė dozė, tuo stipresnis poveikis. Tiesą sakant, endokrininę sistemą veikiančios medžiagos gali būti labai žalingos net ir minimaliomis dozėmis, todėl šioms medžiagoms nėra tokio termino, kaip „nekenksminga koncentracija“. Žalos dydis taip pat priklauso nuo poveikio laiko ir trukmės. Taigi, didžiausias neigiamas endokrininę sistemą veikiančių medžiagų poveikis bus jautriame embriono ir ankstyvosios vaikystės vystymosi etape, kuomet hormoninė sistema intensyviai dalyvauja organų vystymęsi. Nedideli hormoninės pusiausvyros pokyčiai ankstyvoje gyvenimo stadijoje gali sukelti rimtas pasekmes vėlesniame gyvenime.
Plastiko indentifikaciniai kodai
Naudingi patarimai
- Patarimai apie su maistu besiliečiančias medžiagas
- Tinkamiausi indai maisto produktams laikyti yra pagaminti iš stiklo, keramikos ar nerūdijančio plieno.
- Stiklinė maisto pakuotė yra higieniškai nekenksmingiausias pasirinkimas ir gali būti naudojama pakartotinai.
- Plastikiniai indai, ypač vienkartinio naudojimo, ar vienkartinė pakuotė, niekada neturi būti naudojama pakartotinai ar užpildoma maisto produktais!
- Nereikia nustoti naudoti plastikinių dėžučių! Transportuoti ar saugoti maistą plastikinėse dėžutėse yra higieniškai saugu, jeigu renkatės tokį plastiką, kaip polipropilenas (PP; perdirbimo kodas 5) ar polietilenas (PE; perdirbimo kodas 4 ar 2).
- Maistas niekuomet neturi būti šildomas plastikiniuose induose.
- Rūgštus ir riebus maistas yra mažiau tinkamas pakuoti plastikinėse ir plastiku dengtose dėžutėse.
- Šiltas maistas niekuomet neturi būti dedamas į plastikinę pakuotę.
- Paruoštas maistas mikrobangų krosnelėje turi būti šildomas, naudojant mažiausią galią ir kaitinimo trukmę. Geriausia maistą perkelti iš plastikinės pakuotės į stiklinį ar keramikinį indą ir tada šildyti mikrobangų krosnelėje.
- Maisto, supakuoto į plastikinę pakuotę, šildymas vandens vonelėje yra vengtinas.
- Maistui ir gėrimams išsinešti naudokite daugkartinę pakuotę (pvz., daugkartinio naudojimo kavos puodelius), tai padės išvengti plastiko atliekų.
- Venkite polikarbonatų (PC), polivinilchlorido (PVC), polistireno (PS) ir neidentifikuoto plastiko naudojamo maisto pakuotei.
- Kūdikiams ir vaikams labai svarbu vengti skardinių pakuočių, kadangi jos gali į maistą išskirti bisfenolį A.
- Teršalų išsiskyrimui įtakos turi pakuotės dydžio ir turinio santykis, patartina vengti sudėtinių / kompleksiškų pakuočių bei mažų pakuočių dėl padidintos sąveikos su maistu (jose bus didesnis pakuotės paviršius duotam maisto kiekiui).
- Rinkitės medvilninius maišelius ir nesupakuotas daržoves.
- Indus su neprilimpančia danga ar pagamintus iš silikono naudokite griežtai pagal instrukcijas. Neleiskite jiems perkaisti (maksimali temperatūra yra įspausta indo apačioje). Nenaudokite indų su pažeista danga.
- Kosmetika ir valymo priemonės
- Sertifikuota natūrali kosmetika yra be mikroplastiko ir ją galima pažinti iš ekologinių ženklų (pvz., „NaTrue“ ar BDIH).
- Kosmetikoje plastiką atpažinti labai sunku dėl skirtingų etikečių ir sudėtinių dalių sąrašų. Kiekvienas, norintis išvengti plastiko, turėtų atkreipti dėmesį į tokius ingredientus: polietilenas, nailonas, akrilato kopolimerai ir akrilato kryžminiai polimerai, silikonas, toks kaip ciklotetrasilikonas ir ciklometikonas (ciklopentasiloksanas), bei polikvaternis (etiketėje rasite: polyethylene, nylon, acrylate copolymers, acrylate crosspolymers, silicone cyclotetrasiloxane, cyclomethicone, polyquaternium). Mikroplastikas kosmetikoje ir valymo priemonėse gali būti lengvai identifikuotas ir išvengtas naudojant nemokamas aplikacijas, tokias kaip „Codecheck“ ar „ToxFox“.
- Kai kurie gamintojai gali atsisakyti plastiko dalelių, bet ne gelinio ar skysto plastiko. Neapsigaukite: tikrinkite produktą net jei ant jo parašyta „be mikroplastiko“.
- Galite pasigaminti savo šveitiklį, naudodami tokius natūralius ingredientus kaip abrikosų kauliukų milteliai, medicininis molis, druska, kavos tirščiai, cukrus ar avižos.
- Valymui naudokite medvilninius audinius, o ne sintetines mikropluošto šluostes. Kita alternatyva yra naudoti aplinkai draugiškas kempines pagamintas iš celiuliozės ar kitų natūralių medžiagų.
- Atsargiai! Daugelis šveitimo priemonių, tokių kaip valikliai ar stiklo keramikos kaitlentės paviršiaus valikliai, turi mikroplastikų. Vietoj jų kaip šveičiamąją priemonę naudokite sodą.
- Tekstilė
- Palaipsniui peržiūrėkite savo rūbų spintą ir pakeiskite namų tekstilę į natūralias medžiagas (ekologišką medvilnę, ekologišką vilną, liną, šilką ar kanapių pluoštą), kad sintetinės medžiagos nepatektų į aplinką skalbiant skalbimo mašina.
- Venkite plastikinių audinių, tokių kaip poliesteris, nailonas ar poliakrilas.
- Taip pat venkite tekstilės, kuri yra apdorota biocidais (atpažįstama iš „slopinananti kvapą“ ar „kvapą neutralizuojanti“ etikečių), taip pat tekstilės su UV apsauga (nanodalelės sudarytos iš titano dioksido ir cinko oksido) ar PFC apsauga, suteikiančia atsparumo vandeniui.
- Plaunant sintetines medžiagas svarbu pilnesnė skalbimo mašina. Vyksta mažesnė trintis tarp skalbinių, o tai reiškia, kad iš audinių bus išplauta mažiau mikroplastiko. Žema temperatūra, trumpas ciklas ir sutrumpintas gręžimo laikas taip pat sumažina mikroplastiko išsiskyrimą.
- Pūkų filtro niekada negalima plauti; visada surinkite pūkelių nuosėdas rankomis arba teptuku ir išmeskite į šiukšliadėžę. Nenuleiskite jų į kanalizaciją ar į tualetą.
- Kai perkate naują (namų) tekstilę, rinkitės tekstilę, pažymėtą ekoženklu ir išvėdinkite gaminius, kai tik juos ištraukiate iš pakuotės. Nauji drabužiai, patalynė ir minkšti žaislai turi būti plaunami prieš pirmą naudojimą.
- Patarimai namų apyvokos daiktams ir kasdieniniams produktams
- Pasitikėkite savo pojūčiais! Stipriai kvepiantys plastikiniai produktai dažnai savo sudėtyje turi pavojingų organinių cheminių medžiagų, kurios gali neigiamai veikti jūsų sveikatą.
- Venkite plastikinių gaminių, pagamintų iš minkšto PVC. Juos lengvai atpažinsite iš jų blizgių paviršių ir lengvai „riebaluoto“ pojūčio.
- Kai perkate kieto plastiko gaminius, rinkitės ne polikarbonato, peženklinto nr.7 ir kartais raidelėmis PC (polycarbonate), bet saugesnių plastikų, tokių kaip nr. 2, 4, 5.
- Pasirinkite funkcijas „išjungti / įjungti“ vietoj „budėjimo rėžimo“ elektroniniuose prietaisuose. Tai apsaugos nuo įrenginių užkaitimo ir bromintų degumą mažinančių junginių išleidimo į aplinką.
- Pas stomatologą ieškokite plombų ar plastikinių užpildų be bisfenolio A.
- Naudokitės savo teise žinoti pagal Europos Sąjungos REACH reglamentą. Reikalaukite informacijos iš gamintojų apie potencialiai pavojingas chemines medžiagas, esančias produkte.
